Elektromobilių rinkos plėtra atneša ne tik naujų galimybių, bet ir naujų iššūkių. Vienas ryškiausių – įkrovimo laidų vagystės. Šiuose kabeliuose yra didelės vertės variniai laidininkai: nuolatinės srovės įkrovimo kabelis, kelių centimetrų skersmens ir sudarytas iš daugybės varinių gyslų, juodojoje rinkoje gali kainuoti net kelis tūkstančius eurų.
Pirmą kartą apie masiškesnes elektromobilių įkrovimo laidų vagystes plačiau prabilta Jungtinėse Valstijose. 2022 m. daugiausia incidentų buvo fiksuojama prie viešųjų įkrovimo stotelių, kai vairuotojai automobilius palikdavo per naktį. Tačiau pasitaikė ir atvejų, kai vagys žirklėmis ar sekatoriais pjaustė kabelius prie privačių garažų ar namų kiemuose, kai automobiliai buvo kraunami individualiais įkrovikliais.
Šiandien elektromobilių įkrovimo laidų vagysčių problema tapo globali. Vienas didžiausių įkrovimo stotelių operatorių Vokietijoje 2025 m. pranešė užfiksavęs daugiau kaip 900 vagysčių 130-yje greito įkrovimo stotelių. Skaičiuojama, kad vidutinė vieno pavogto kabelio pakeitimo ir remonto kaina siekia apie 3500 eurų.
10 iš 11 įkrovimo stotelių Vroclave – be laidų
Ši problema vis labiau juntama ir Lenkijoje. Įkrovimo kabelių pjovimo atvejų jau fiksuojama beveik visose vaivadijose. Vroclave net 10 iš 11 patikrintų viešųjų įkrovimo stotelių buvo be laidų. Silezijoje nusikaltėliai reguliariai niokoja ir vagia kabelius nuo įkroviklių, įrengtų prie populiarių prekybos centrų.
Vagysčių mastas nuolat auga, plečiasi ir geografija – nusikaltėliai renkasi vietas, kuriose yra didelis žmonių ir automobilių srautas. Nerimą kelia ir tai, kad Lenkijoje vagys neretai net neieško pelningesnių realizavimo kanalų: pavogti laidai paprasčiausiai pristatomi į artimiausias metalo laužo supirktuves ir parduodami kaip vario ar kito spalvotojo metalo laužas.
Raginimas valdžiai: griežtesnės bausmės ir nuolatinės patikros
Kabelių vagystės tapo tokio masto reiškiniu, kad įkrovimo stotelių operatoriai diegia papildomas apsaugos priemones ir viešai ragina valdžios institucijas imtis griežtesnių veiksmų. Pabrėžiama, jog kalbama ne tik apie laidų ar įrangos vagystę, bet ir apie sąmoningą infrastruktūros niokojimą, kuri kuriama siekiant skatinti tvaresnį transportą.
Dažnai tai būna iš Europos Sąjungos fondų ar nacionalinių programų finansuotos stotelės, todėl nuostolius galiausiai padengia visi mokesčių mokėtojai. Kuo daugiau stotelių išjungiama dėl remonto, tuo prasčiau veikia visa elektromobilių įkrovimo sistema ir tuo lėčiau vyksta perėjimas prie aplinkai draugiškesnio transporto.
Į augantį nusikaltimų skaičių sureagavo ir Lenkijos Naujojo mobilumo asociacija. Ji kreipėsi į 37 didžiausių šalies miestų merus bei prezidentus ir paragino:
- reguliariai tikrinti metalo laužo supirktuves, kurios gali priimti pavogtus įkrovimo kabelius;
- įkrovimo stotelių kabelius traktuoti kaip viešosios energetikos infrastruktūros dalį;
- numatyti už tokių objektų gadinimą ir vagystes griežtesnes, atgrasančias bausmes.
Panašių priemonių imasi ir užsienio operatoriai. Jų siūlymu, įkrovimo laidai turėtų būti teisiškai prilyginti elektros tinklų infrastruktūrai – kaip elektros linijos, transformatorinės ar kiti strategiškai svarbūs objektai. Tokiu atveju būtų galima taikyti griežtesnę baudžiamąją atsakomybę, o nusikaltimą kvalifikuoti ne kaip paprastą vagystę, bet kaip visuomenei svarbios infrastruktūros sugadinimą.
Už įkrovimo kabelio vagystę – ir kalėjimas
Teisėsauga į šią problemą žiūri vis rimčiau. Skelbiama, kad vis daugiau kabelių vagių patenka į policijos rankas. Lubine ir Polkovicuose sulaikytas vyras, kuris sistemingai pjaustė ir vogė įkrovimo laidus nuo viešųjų stotelių. Kadangi jis veikė recidyvo sąlygomis, jam gresia iki 7,5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Panašūs sulaikymai fiksuojami ir Pamaryje bei kituose regionuose. Tai aiškus signalas, kad teisėsauga neketina toleruoti šio reiškinio, o nusikaltėliai, nusitaikę į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, rizikuoja ne simboline bauda, bet realia laisvės atėmimo bausme.
