Smalsumas, noras pritapti, draugų įtaka, nerimas, stresas. Tai tik kelios priežastys, kodėl vaikai ir paaugliai pradeda eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Specialistų teigimu, nors kartais toks eksperimentavimas „nurašomas“ kaip paauglystės požymis, reaguoti į jį reikia, ir ypač svarbus yra tėvų vaidmuo.
„Vaikystė ir paauglystė – pasikeitimų ir prisitaikymo metas, kuris gali būti lydimas įvairaus elgesio, įskaitant ir eksperimentavimą su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Po tokiu vaiko elgesiu gali slėptis įvairios priežastys – nuo tiesiog smalsumo ar būdo užpildyti laisvalaikį iki tokių kaip patiriama psichologinė įtampa ar stresas.
To, kad vaikas sykį pabandė pavartoti psichoaktyviųjų medžiagų, nereikia paversti pasaulio pabaiga, tačiau ir nenumoti ranka, o pasikalbėti su vaiku, pabandyti išsiaiškinti priežastis“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja Simona Kacevičė.
Žinia apie tai, kad vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, paprastai paveikia visus šeimos narius, juos apima įvairios emocijos, pasimetimas, baimė, nežinojimas, ką daryti ir kaip elgtis. Pasak pašnekovės, tai normalu, tačiau tėvams derėtų prisiminti, kad į vaiko patiriamus sunkumus reikia pasistengti reaguoti jautriai, kalbėtis, stengtis rasti būdų padėti.
S. Kacevičė sako, kad labai svarbu išsiaiškinti priežastis, kurios pastūmėjo vaiką psichoaktyviųjų medžiagų link, nes neišspręstos problemos ir toliau jį kamuos.
„Jeigu paauglio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis yra, pavyzdžiui, paprastas smalsumas, tuomet situacija yra vienokia. Tačiau jei paaiškėja, kad vaikas psichoaktyviąsias medžiagas vartoja, nes patiria nerimą ar stresą, tuomet reikėtų ramiai ir kantriai kalbantis išsiaiškinti, kokios to priežastys, ir pagalvoti, kaip jas galima būtų padėti vaikui išspręsti“, – aiškina specialistė.
Tėvai, globėjai arba artimieji, įtariantys vaiko ar paauglio žalingą vartojimą ar priklausomybę psichoaktyviosioms medžiagoms, gali gyvai arba telefonu konsultuotis su RPLC specialistais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tėvams teikiamos konsultacijos apie priklausomybės sindromą, žalingą vartojimą, priežastis, pagalbos būdus, taip pat apie tai, kaip bendrauti su vaiku.
RPLC atstovė vardija, kad yra tam tikri veiksniai, kurie apsaugo vaiką nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, tad tėvams svarbu juos stiprinti ir puoselėti.
„Atsilaikyti ir nepradėti vartoti psichoaktyviųjų medžiagų padeda gebėjimas įveikti stresą, geri socialiniai įgūdžiai, aukšta savivertė, stiprus atsakomybės jausmas, pasitikėjimas savo jėgomis, stipri valia – tėvai turėtų padėti vaikams išsiugdyti šias savybes. Taip pat padeda stiprūs tėvų ir vaikų emociniai ryšiai, tėvų skiriamas dėmesys vaikams, domėjimasis vaikų jausmais, kasdienybe ir problemomis ir kokybiškas bendravimas su jais, turiningas laisvalaikio leidimas kartu, sveiko gyvenimo būdo laikymasis šeimoje ir asmeninis tėvų pavyzdys, pavyzdžiui, dėl alkoholio nevartojimo“, – kalba S. Kacevičė.
Tėvai gali tapti priežastimi nevartoti
RPLC Klaipėdos filialo atstovė vardija, kad Lietuvoje vaikų ir paauglių žalingą vartojimą stengiamasi mažinti per prevenciją, gydymą ir reabilitaciją. Vykdant prevencines priemones informuojama apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikas, gydymas organizuojamas per psichikos sveikatos paslaugas, o reabilitacija apima ir psichologinės sveikatos, ir socialinės integracijos priemones.
„Gydymas ir reabilitacija yra etapai, kuomet pagalbą teikia visa specialistų komanda. Tuo metu prevencijos etape reikšmingas yra tėvų vaidmuo. Tėvai gali tapti priežastimi, dėl kurios vaikas pasakys „ne“ psichoaktyviosioms medžiagoms arba greičiau atsisakys žalingo vartojimo.Apklausę specialistus, kurie padeda nuo priklausomybės sveikstantiems vaikams ir paaugliams, pastebėjome, kad efektyviausia suteikti pagalbą tuomet, kai vaikui netrūksta vidinės ir išorinės motyvacijos keisti elgesį ir kai tėvai aktyviai dalyvauja vaiko gydymo ir reabilitacijos procesuose“, – teigia RPLC atstovė.
Tėvams reikėtų atvirai kalbėti su vaikais apie psichoaktyvias medžiagas ir jų žalą, išklausyti vaiko nuomonę, atsakyti į klausimus. Labai svarbu nemoralizuoti ir pernelyg negąsdinti vaikų psichoaktyviosiomis medžiagomis ir jų vartojimo pasekmėmis, o ramiai, be įtampos pasikalbėti apie problemas, kurias kelia toks elgesys. Vaikas turi ne tik žinoti, kad toks pavojus egzistuoja, bet ir mokėti prireikus priimti teisingą sprendimą, pasakyti „ne“.
S. Kacevičė pastebi, kad dažnai tėvai vengia su vaikais kalbėtis šia tema, nes jiems patiems trūksta informacijos.
„Ateidamas tėvams į pagalbą, RPLC kartu su LR sveikatos apsaugos ministerija sukūrė dešimt trumpų videofilmų apie tai, kodėl vaikai pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, ką daryti tėvams, tai pastebėjus, kaip šia tema kalbėtis su vaikais, kur ieškoti pagalbos ir panašiai. Turėdami tokį „paruoštuką“, tėvai galės drąsiau bendrauti su vaikais, o tai svarbu, nes yra įrodyta, kad atviras tėvų ir vaikų bendravimas, tarpusavio pasitikėjimas sumažina tikimybę, kad vaikai pradės vartoti psichoaktyvias medžiagas ar taps nuo jų priklausomi“, – akcentuoja RPLC Klaipėdos filialo Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja.
