Vaikams skirtų knygų pasirinkimas šiandien – milžiniškas. Renkant, ką nupirkti mažyliui, neretai kyla klausimas: ar ryškiai iliustruotos, spalvingos ir informatyvios knygelės iš tiesų yra geriausias pasirinkimas? Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė dalijasi patarimais, kaip, atsižvelgiant į vaiko amžių, išsirinkti tinkamą knygą ir kokių tėvų klaidų vengti, kad vaikas neprarastų noro skaityti.
Pasak psichologės-psichoterapeutės Sonatos Vizgaudienės, vienas dažniausių tėvų siekių – kuo anksčiau išmokyti vaiką pažinti pasaulį, raides ir skaityti. Tačiau vaiko raida vyksta etapais, kurių dirbtinai paspartinti neįmanoma.
Vaikui parinkta per sudėtinga knyga ne tik neduoda naudos, bet ir gali jį atgrasyti nuo skaitymo, ypač jei mažajam sunku susikaupti ar suprasti istoriją. Tėvai dažnai pervertina vaiko gebėjimus, manydami, kad taip padeda, tačiau iš tikrųjų svarbiausia – rinktis knygą, atitinkančią vaiko amžių ir suvokimą
, – pabrėžia S. Vizgaudienė.
Skaitymas – ne tik lavinimas, bet ir ryšio kūrimas
Psichologė akcentuoja, kad knyga vaikui yra ne vien ugdymo priemonė – tai ir būdas kurti artimą ryšį su tėvais. Ankstyvame amžiuje tai ypač svarbu.
Iki vienerių metų vaikui knyga pirmiausia yra žaidimo objektas: ją norisi tyrinėti, liesti, o kartais – net paragauti. Ryškūs paveikslėliai, garsai, skirtingos faktūros (pavyzdžiui, storas kartonas ar tekstilės intarpai) padeda mažyliui pažinti pasaulį jam suprantamu būdu.
Maždaug nuo vienerių iki dvejų metų vaikai pradeda domėtis paprastomis istorijomis. Svarbu, kad knygos būtų lengvai vartomos, su aiškiais, nesudėtingais piešiniais ir trumpais sakiniais.
Dvejų–trejų metų vaikams istorijos turėtų būti labai aiškios, glaustos ir susijusios su atpažįstamu pasauliu: šeima, darželiu, gyvūnais, kasdienėmis situacijomis.
Svarbu, kad vaikas galėtų atpažinti pasaulį, apie kurį skaitoma. Tai kuria emocinį ryšį ir skatina susidomėjimą. Pamažu galima įtraukti ir pirmąsias pasakas, bet tik tuomet, kai vaikas tam iš tiesų pasiruošęs
, – sako psichologė.
Nuo skaitymo įpročio – iki meilės knygoms
Skaitymo patirtis labai priklauso nuo to, kaip vaikui skaitoma. Vaidybiškas, išraiškingas skaitymas yra ne mažiau svarbus nei pats tekstas.
Vaikai geriausiai įsitraukia tada, kai tėvai skaito gyvai – keičia balsą, daro pauzes, aptaria įvykius, įtraukia vaiką į istoriją. Tai tampa ne tik pažinimo, bet ir bendravimo būdu, šiltu kasdieniu ritualu
, – teigia S. Vizgaudienė.
Iki penkerių metų vaikų gebėjimas sutelkti dėmesį stiprėja, todėl galima rinktis ilgesnes istorijas su aiškiu siužetu. Tarp dvejų su puse ir penkerių metų ypač svarbu ugdyti įprotį kalbėtis apie tai, kas skaitoma: stabtelėti, pasitikslinti, atsakyti į vaiko klausimus.
Svarbiausia ne tai, kokio sudėtingumo knyga, o ar ji įdomi vaikui. Penkiamečiui gali labai patikti ir itin paprasta istorija – tai nereiškia, kad jo raida vėluoja. Kiekvienas vaikas yra individualus
, – pabrėžia psichologė-psichoterapeutė.
Ji taip pat ragina leisti vaikams patiems tyrinėti knygas – lankytis bibliotekose ar knygynuose, kur jie gali išsirinkti tai, kas patraukia jų dėmesį. Tai padeda geriau suprasti, kas vaikui įdomu, ir stiprina vidinę motyvaciją skaityti.
Tėvų pavyzdys – stipresnis už raginimus
Dar vienas esminis veiksnys, skatinantis vaiko norą skaityti, yra tėvų elgesio pavyzdys. Vaikai mokosi stebėdami.
Jei namuose matyti knygos, vaikas turi savo lentyną, kurioje nuolat atsiranda naujų leidinių, o tėvai patys skaito, tikimybė, kad skaitymas taps natūralia kasdienio gyvenimo dalimi, gerokai padidėja.
Jei tėvai patys neskaito, bet reikalauja, kad skaitytų vaikas, siunčiama dviprasmė žinutė. Tuo tarpu net ir paprastas knygų vartymas, kai tai vyksta kartu ir reguliariai, formuoja įprotį. Jis gali išlikti net ir tada, kai vaikas laikinai praranda norą skaityti, pavyzdžiui, paauglystėje
, – pažymi S. Vizgaudienė.
Kai namuose atsiranda knygų ir vaikams, ir suaugusiesiems, formuojasi bendras šeimos santykis su skaitymu – jis tampa savaime suprantama kasdienybės dalimi. Pildydami vaikų knygų lentyną, tėvai neturėtų pamiršti ir savo skaitymo: taip ne tik rodoma pavyzdys, bet ir sukuriamas laikas sau su knyga.
