Šaltuoju periodu sloga tampa ugdymo įstaigų kasdienybe, kai bent vienas vaikas darželyje ar mokykloje šnirpščia nosį. Vieni pedagogai prašo sloguojančius vaikus pasiimti, kiti sako: jei nėra temperatūros, galima lankyti.
Ar dėl slogos būtina laikyti vaiką namuose, ar vis dėlto galima leisti į darželį ar mokyklą?
Specialistės paaiškino, kuo skiriasi bakterinė, infekcinė ir alerginė slogos, kaip jas atskirti pagal spalvą, patarė, kaip palengvinti simptomus ir kada vaiką dėl slogos reikėtų palaikyti namuose.
Virusinė, bakterinė ar alerginė sloga?
„Rudens ir žiemos metu vaikų sloga dažniausiai būna virusinė – net jeigu sekretas skaidrus, vis tiek tai dažniausiai yra simptomas, žymintis, jog virusas žeidžia nosies gleivinę.
Tokia sloga iš pradžių būna skaidri, tačiau per keletą dienų ji pradeda keisti spalvą ir tekstūrą. Jeigu sekretas tirštėja ir tampa balkšvas, vadinasi, mūsų imuninė sistema įjungė gynybinę pavarą, o šis balkšvumas tėra žuvę leukocitai – mūsų imuninės sistemos sargybiniai“, – sako BENU vaistininkė Inga Norkienė.
Pasak vaikų gydytojos ir vaikų pulmonologės dr. Indrės Plėštytės, didžiausia užkrečiamumo rizika yra pirmomis ligos dienomis, kai virusai aktyviausiai plinta. Vėliau, išskyroms tirštėjant, infekcija paprastai jau slopsta ir vaikas tampa daug mažiau užkrečiamas aplinkiniams.
„Nors dažnai manoma, kad pasikeitusi išskyrų spalva signalizuoja bakterinę infekciją, tai nėra visiškai teisinga, – sako dr. I. Plėštytė.
Sergant ūmia virusine infekcija, organizmas įjungia savo apsaugą – į nosies gleivinę atkeliauja imuninės ląstelės, fermentai ir kiti junginiai, kurie kovoja su virusais. Būtent šios medžiagos gali nudažyti nosies sekretą žalsva ar gelsva spalva.“
Ji priduria, jog apie bakterinę infekciją galvojame tuomet, kai atsiranda papildomi simptomai: karščiavimas, skausmas, didelis vaiko vangumas, ryški bloga savijauta, atsiranda nemalonus kvapas ar aiškios pūlingos išskyros, o simptomai nepagerėja per 7–10 dienų.
Anot I. Norkienės, alerginė sloga niekada neįgauna jokios spalvos: „Ji visada primena skaidrų, nuolat iš nosies tekantį vandenėlį. Paprastai, kai vaikas sloguoja, jam nosį niežti ir jis nori ją pasikasyti. Tokia sloga yra organizmo atsakomoji reakcija į alergenų ataką.“
Vesti sloguojantį nėra atsakinga
Pasak dr. I. Plėštytės, kai vaikas serga ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pasireiškia sloga, paraudusi gerklė, kosulys, pakyla temperatūra – tokio vaiko į darželį leisti nereikėtų, o pirmosios ligos dienos, dažniausiai pirmos penkios, yra pavojingiausios.
„Šiuo laikotarpiu padidėja komplikacijų rizika, vaikas išskiria daug virusų ir lengvai užkrečia kitus vaikus. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko savijautą: jei vaikas jaučiasi blogai, yra vangus, prislėgtas ar mažai juda – tai aiškus signalas, kad organizmui reikia daugiau poilsio ir stipresnės imuninės gynybos“, – teigia gydytoja.
Jai pritaria ir I. Norkienė, pastebinti, jog vesti į darželį sloguojantį vaiką nėra labai atsakinga – galbūt jis tik pasloguos ir pasveiks, bet kitam vaikui sloga gali sukelti komplikacijas, tokias kaip ausų uždegimas ar bronchitas. Šios komplikacijos priklauso nuo vaiko organizmo ir jo pasirengimo kovoti.
Galimos slogos komplikacijos
Ausų uždegimas, viena dažniausių slogos komplikacijų, paprastai būna labai skausmingas.
„Kadangi vaikų anatomija yra kitokia, o vidinę ausį ir nosiaryklę jungiantis vamzdelis yra trumpas ir horizontalus, infekcija iš nosies gali nukeliauti į ausis ir tuomet, kai nosis pučiama netaisyklingai. Norint išvengti komplikacijų, tėvams derėtų išmokyti vaikus pūsti nosį pakaitomis užkišus vieną šnervę“, – sako I. Norkienė.
Pasak dr. I. Plėštytės, infekcija gali plisti ir į kitus organus – pavyzdžiui, žemyn į kvėpavimo takus, sukelti bronchitą ar net plaučių uždegimą.
„Kadangi nosiaryklės infekcijos yra arti galvos ir smegenų, teoriškai galimos ir rimtesnės komplikacijos, pavyzdžiui, smegenų uždegimas, nors tai pasitaiko retai. Labai svarbu nustatyti, ar tai – virusinė, ar bakterinė infekcija, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika.
Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai vaikas akivaizdžiai blogai jaučiasi, tėvai nėra tikri, kaip jam padėti, arba atsiranda minėti simptomai ir įtariamos komplikacijos“, – pataria gydytoja.
Jei nesirgtų, neišmoktų pasveikti
Pasak I. Norkienės, mažamečius auginančių tėvų realybė dažniausiai būna tokia, jog nespėję pasveikti vaikai suserga iš naujo, tačiau tai yra imuninės sistemos treniruotė.
Jai pritaria ir dr. I. Plėštytė, teigianti, kad imuniteto sustiprinti neįmanoma: „Imuninė sistema nėra raumuo, kurį galime „užauginti“ papildais ar stebuklingomis priemonėmis. Imunitetas yra brandinamas – jis mokosi, formuojasi ir bręsta per patirtį, o ne dirbtinai sustiprinamas.“
Anot gydytojos, imuninė sistema tobulėja tik tuomet, kai vaikas susiduria su mikroorganizmais – tiek ligas sukeliančiais mikrobais, tiek vadinamosiomis „gerosiomis“ bakterijomis ir virusais.
„Kiekvienas kontaktas su mikrobu yra tarsi pamoka imuninei sistemai: ji turi atpažinti, ar mikrobas pavojingas, sukurti tinkamą gynybos atsaką ir jį „įsiminti“ ateičiai.
Todėl jeigu vaikas niekada nesirgtų – jis tiesiog neišmoktų pasveikti. Nebūtų formuojama imuninė atmintis, kuri vėliau apsaugo nuo rimtesnių susirgimų“, – sako dr. I. Plėštytė.
Preparatai, gelbstintys kovojant su sloga
Pasak I. Norkienės, kūdikių slogos simptomams malšinti paprastai naudojamas tik izotoninis, „draugiškos“ koncentracijos, 0,9 proc. druskos turintis jūros vanduo: „Jis tinka nosies plovimui, gali būti naudojamas tris kartus per dieną, pagal poreikį, o kūdikiams iki vienerių metų tik toks preparatas gali būti pasitelkiamas be gydytojo žinios.“
Vyresniems vaikams, pasak vaistininkės, gali būti skiriami lašiukai, kurie atkemša nosį.
„Nuo dvejų metų esama dar platesnio pasirinkimo nosies užgulimą mažinančių vaistų, tačiau jų pašalinis poveikis yra išsausėjusi gleivinė, tad vartoti reikėtų atsakingai, ne ilgiau kaip savaitę, ne dažniau kaip tris kartus per dieną“, – sako I. Norkienė ir priduria, kad reikėtų nepamiršti ir reguliaraus režimo, tinkamos, subalansuotos mitybos, poilsio bei ramybės.
