Lietuvoje vis daugiau vaikų pinigų asmeninėms išlaidoms gauna ne grynaisiais, o pavedimu į banko sąskaitą. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. 2025 m. 27 proc. 7–10 metų vaikų kišenpinigius gavo į sąskaitą, o 11–15 metų amžiaus grupėje banko kortelėmis naudojosi 57 proc. vaikų. 2023 m. šie rodikliai siekė atitinkamai 12 proc. ir 36 proc.
Banko duomenys rodo, kad skaitmeniniais finansiniais įrankiais besinaudojantys vaikai į savo sąskaitas gauna tikrai ne simbolines sumas. Jaunesni, 6–12 metų vaikai, per mėnesį savo išlaidoms vidutiniškai gauna 112 eurų, o išleidžia 99 eurus. Tuo metu 12–18 metų paauglių išlaidos beveik tris kartus didesnės: į sąskaitą vidutiniškai pervedami 322 eurai, o išleidžiama – 310 eurų.
Jaunesnių vaikų biudžetuose didžiausia išlaidų dalis tenka transportui ir atsiskaitymams elektroninėse parduotuvėse. Vyresnių vaikų išlaidų krepšelyje atsiranda daugiau naujų eilučių: mokėjimai mobiliojo ryšio operatoriams, sporto klubų abonementai ir kitos paslaugos. Šie pokyčiai atspindi jaunimo kasdienybės realijas ir jų kaitą skirtingais gyvenimo etapais. Vis sudėtingesnė vaikų ir paauglių išlaidų struktūra reikalauja ir geresnių finansinių žinių bei tvirtesnių pinigų valdymo įpročių.
Skaitmeninių finansų iššūkiai
Nors daugiau nei ketvirtadalis tėvų 7–10 metų vaikams jau perveda kišenpinigius į jų sąskaitą, o vaikams augant jų išlaidos tampa vis įvairesnės, apklausos dalyvių nuomone, iki dešimties metų vaikai vis dar per maži rimtiems pokalbiams apie finansus. Apie saugų atsiskaitymą internetu tėvai su vaikais dažniau (37 proc.) pradeda kalbėtis tik jiems sulaukus 11–15 metų.
Vis dėlto svarbu prisiminti: nors tėvams patogu pervesti pinigus ir stebėti, kaip vaikas jais naudojasi, skaitmeniniai pinigai atneša ir naujų iššūkių.
Kai pinigai leidžiami ne fizine forma, vaikams sunkiau pajusti, kad jų kiekis yra ribotas. Atsiskaitymas telefonu ar kortele yra mažiau apčiuopiamas nei mokėjimas grynaisiais. Dėl to didėja rizika pasiduoti impulsyviems pirkiniams: programėlės, žaidimai ir „vieno paspaudimo“ pirkimai skatina greitus sprendimus, o vaikas gali išleisti daugiau, nei supranta ar planuoja.
Be to, didėja ir finansinių duomenų saugumo rizika. Finansiniai sukčiai nesirenka aukų pagal amžių, todėl jų taikiniu gali tapti ir vaikai.
Prieš užsakant kortelę – būtini pokalbiai
Ką tėvai turėtų įvertinti ir kokias temas aptarti su vaikais, kalbėdami apie skaitmeninius finansus?
Pirmiausia svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių taisyklių, ypač kalbant apie pirkimus internete, išlaidas pramogoms ir žaidimams. Vaikams reikalinga struktūra: sutarti limitai, aiškus kišenpinigių mokėjimo periodiškumas ir supratimas, kas nutinka, jei pinigai išleidžiami anksčiau, nei planuota. Tai padeda mokytis planavimo be nuolatinio tėvų įsikišimo ir ugdo atsakomybę kasdienėse situacijose.
Tėvams verta padėti vaikams suprasti pinigų ribotumą, net jei jie „gyvena“ tik ekrane. Skaitmeniniai atsiskaitymai neturėtų likti nematomi – naudinga kartu peržvelgti išlaidas, aptarti, kam pinigai buvo panaudoti ir kokie sprendimai priimti. Tokie konkretūs pokalbiai padeda suprasti, kad kiekvienas mokėjimas yra pasirinkimas, o ne automatinis veiksmas.
Galiausiai būtina su vaikais kalbėtis apie saugumą internete. Jie turi žinoti, kad finansiniai duomenys (kortelės numeris, prisijungimo kodai, PIN) nėra informacija, kuria galima dalytis su kitais, nesvarbu, kas ir kaip įtikinamai jos prašo. Paprasta taisyklė, kurią verta įtvirtinti: kilus bet kokiai abejonei, pirmiausia pasitarti su suaugusiuoju. Tai mažina sukčiavimo riziką ir kuria pasitikėjimu grįstą santykį šeimoje.

