Jei kada nors praleidote dieną su mažamečiu vaiku, tikrai esate girdėję nesibaigiančią klausimų laviną, tai „Kodėl dangus mėlynas?“, „Kodėl šunys loja?“, „Kodėl negalima pusryčiams valgyti sausainių?“
Šie klausimai kartojasi vėl ir vėl, kol tėvams ima suktis galva. Tačiau psichologai sako, kad toks elgesys yra labai svarbi vaiko raidos dalis. Nuo maždaug dvejų ar trejų metų vaikų smegenys pradeda vystytis itin sparčiai. Jie jungia naujus ryšius, mokosi priežasties ir pasekmės principo ir bando suprasti, kaip veikia pasaulis.
Klausimas „kodėl?“ jiems yra būdas tyrinėti, mokytis ir tikrinti savo mintis. Kiekvienas suaugusiojo atsakymas padeda jiems „pastatyti“ dar vieną žinių plytą jų besiformuojančioje mąstymo struktūroje.
Kai vaikas klausia „kodėl?“, jis ne tik siekia informacijos, jis mokosi mąstyti, daryti išvadas ir numatyti, kas gali nutikti toliau. Tokiu būdu jis kuria pasaulio paveikslą, kuris suteikia saugumo jausmą.
Smalsumas padeda vaikui jaustis saugiai
Nors tėvams gali atrodyti, kad nuolatiniai klausimai, tai dėmesio siekimas, iš tikrųjų vaikai taip siekia suprasti aplinką. Žinodami, kas vyksta aplink juos, jie jaučiasi ramesni ir labiau pasitikintys savimi.
Tai natūralus būdas mažyliui susitvarkyti su nauja informacija ir nepažintais reiškiniais. Kartais klausimas „kodėl?“ neturi nieko bendra su atsakymu. Pavyzdžiui, kai vaikas pamato drugelį ir klausia „Kodėl jis oranžinis?“, jis gali jau žinoti atsakymą, tačiau jam svarbiau pasidalinti džiaugsmu, tai „Pažiūrėk, koks įdomus dalykas!“ Tokiais momentais klausimai tampa būdu bendrauti ir kurti ryšį. Smalsumas, bendravimas ir noras suprasti pasaulį, tai ženklai, kad vaiko mąstymas vystosi sveikai.
Kaip reaguoti į nesibaigiančius „kodėl?“?
Nors gali būti sunku visą dieną atsakinėti į klausimus, verta prisiminti, kad tai ženklas, jog vaikas yra protingas ir smalsus. Nuolatinis klausimų ir atsakymų dialogas padeda ugdyti pasitikėjimą savimi ir lavina mąstymą.
Jei pavargote nuo nuolatinio „kodėl?“, pabandykite atsakyti klausimu, tai „O kaip tu manai?“ arba „Ką tu galvoji?“ Tokiu būdu paskatinsite vaiką pats ieškoti sprendimo. Tai ugdo kūrybiškumą ir savarankiškumą.
Svarbiausia yra neprarasti kantrybės ir nepriekaištauti. Jei reikia pertraukos, galite ramiai pasakyti, tai „Dabar pailsėkim, o vėliau pabandysim sužinoti atsakymą kartu.“ O jei klausimas jus išties nustebina, tai puiki proga išmokti kažką naujo kartu su vaiku.
Klausimai „kodėl?“ nėra tik smalsumo ženklas, jie yra būdas augti, pažinti pasaulį ir kurti ryšį su suaugusiaisiais. Tad kitą kartą, kai mažylis paklaus „Kodėl dangus mėlynas?“, prisiminkite, tai mažas žingsnis į didelį mąstymo pasaulį.
