Kaip dažnai susierzinate, kai greitėjimo juostoje stovintis automobilis taip ir nepajuda iš vietos? Stovite prie šviesoforo, ruošiatės įvažiuoti į žiedinę sankryžą arba iš šalutinio kelio į pagrindinį, tačiau priekyje esantis automobilis pajuda per lėtai arba net užgęsta.
Pažįstamos situacijos? Žiemą, kai gatvės ir keliai padengti sniegu ar ledu, vairuotojai dar dažniau susiduria su iššūkiais – sunkiau pajudėti iš vietos ar laiku įsilieti į eismo srautą. Kyla klausimas: spausti akceleratorių ar stabtelėti ir palaukti?
Vairavimo instruktoriai atvirai pripažįsta: kai kurie vairuotojų įpročiai dabartinio intensyvaus eismo sąlygomis turėtų keistis. Raginimai „paskubėk“, „važiuok greičiau“, „kodėl stovi“ gali baigtis ne tik rimtomis pasekmėmis, bet ir dideliais finansiniais nuostoliais.
Ką pamiršta automobilių vairuotojai?
Sertifikuotas ekovairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pabrėžia, kad labiausiai skiriasi automobilių su vidaus degimo varikliais ir elektromobilių įsibėgėjimo ypatumai.
Hibridinių automobilių ar elektromobilių vairuotojai, norėdami sklandžiai įsibėgėti ir taupyti energiją bei degalus, turėtų laikytis pagrindinės taisyklės – tinkamai naudoti akceleratoriaus pedalą. Pirmuosius 4–5 metrus hibridinis automobilis paprastai pajuda naudodamas elektros energiją. Toliau, labiau spustelėjus akceleratorių, įsijungia vidaus degimo variklis, kuris padeda greičiau pasiekti mieste reikalingą 45–50 km/val. greitį. Tuomet akceleratorių galima šiek tiek atleisti, o hibridinė sistema leis važiuoti naudojant arba elektrą, arba vidaus degimo variklį, priklausomai nuo situacijos.
Kalbant apie dyzelinius ar benzininius automobilius, itin svarbus palaipsnis, bet pakankamai dinamiškas įsibėgėjimas, ypač mieste. Ar toks įsibėgėjimas padeda sutaupyti degalų, kas tampa vis aktualesnė tema stebint kainas degalinėse? Ekspertas paaiškina, kad situacijose, kai reikia įvažiuoti į žiedinę sankryžą, įsilieti į eismą ar greitai išvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį, esant intensyviam judėjimui, degalų taupymas tampa antraeilis dalykas – pirmiausia rūpi saugumas.
Kalbant apie planinį pajudėjimą, pavyzdžiui, po to, kai praleidžiami pėstieji perėjoje, įsibėgėjant variklio sūkiai turėtų siekti ne daugiau kaip 2000 aps./min. Toks režimas yra pakankamai dinamiškas, bet ne agresyvus. Jei automobilio variklis pradeda „kriokti“, o ratai – skleisti dūmus, toks vairavimas laikomas agresyviu ar net chuliganišku. Vairuojant agresyviai degalų sąnaudos gali padidėti iki 40 procentų, o dar rimtesnės problemos lauktų eismo įvykio atveju.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas primena: jei po eismo įvykio būtų nustatytas chuliganiškas vairavimas, nukentėjusiajam draudimo išmoka būtų atlyginta, tačiau vėliau regreso tvarka išmokėta suma būtų išieškoma iš kaltininko.
Pasak M. Balinsko, tarp dažniausių eismo įvykių priežasčių – neatidumas, pernelyg didelis skubėjimas, agresyvus įsibėgėjimas ir staigus stabdymas, taip pat per mažas atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio.
Pernelyg greitai įsibėgėjus, vairuotojui dažnai tenka staigiai stabdyti, o tai sukuria grandininių susidūrimų riziką. Tokie susidūrimai dažnėja piko valandomis, savaitgaliais ar švenčių dienomis, kai transporto srautas didesnis. Ypač pavojingos vietos – posūkiai, žiedinės sankryžos, įvažiavimas iš šalutinio kelio ir įsiliejimas į eismą greitėjimo juostoje.
Kas tampa eismo įvykių priežastimi?
A. Pakėnas pastebi, kad dalis vairuotojų nesilaiko rekomenduojamo atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio. Kai kurie įsitikinę, jog važiuodami kuo arčiau kito automobilio taupo vietą kelyje.
„Toks įsitikinimas – absurdas. Kuo didesnis atstumas tarp automobilių, tuo eismas juda greičiau. Visuomet sakau: atsistokite į eilę prie kasos ir prisispauskite pilvu prie priekyje stovinčio žmogaus. Ar eilė kasoje pradės judėti greičiau? Neišlaikytą atstumą tarp automobilių mes laikome agresijos išraiška. Kam tas agresyvus vairavimas?“ – retoriškai klausia ekspertas.
Pašnekovas išskiria dvi ypač pavojingas situacijas, kai netinkamas įsibėgėjimas ir greitėjimas gali sukelti rimtų ir brangiai kainuojančių problemų.
Įsiliejimas į eismą iš greitėjimo juostos
Įsiliejant į eismą iš greitėjimo juostos, svarbu kuo greičiau pasiekti pagrindinio srauto greitį. Bandymas įvažiuoti „švelniai“ ir lėtai reiškia, kad kiti vairuotojai bus priversti staigiai persirikiuoti arba stabdyti.
„Neretai patyrę vairuotojai kaltina pradedančiuosius, esą šie, sustoję greitėjimo juostoje, per ilgai delsia įsilieti į eismą. Tačiau kaip tą padaryti? Jeigu vairuotojas į neilgą greitėjimo juostą įvažiuoja 30–40 km/val. greičiu, o srautas, dažnai pažeisdamas kelių eismo taisykles, juda 100 km/val. greičiu, kategoriškai draudžiu rizikuoti. Saugiau pristabdyti, palaukti, kol srautas sumažės, ir tik tuomet į jį įsilieti. Automobilio keleiviai neretai ragina: „važiuok greičiau“. Kur važiuoti?
Vairuotojų galvose vis dar daug mitų, kurie galėjo būti priimtini tada, kai gatvėse judėdavo pavieniai automobiliai. Šiandien, norint saugiai įsilieti į eismą ir nesukurti pavojingų situacijų, turi susidaryti labai palankios aplinkybės“, – pabrėžia A. Pakėnas.
Lenkimas didėjančio eismo sąlygomis
Dar vienas pavojingas manevras – lenkimas. „Vairuotojai manęs dažnai klausia: „Kiek kilometrų per valandą galima viršyti greitį lenkiant kitą automobilį?“ Aš atsakau: „Nė kiek“. Jie nustemba: „O kaip tuomet aplenkti?“
Iš tiesų – niekaip. Eismui vis labiau intensyvėjant, lenkimas, griežtai laikantis kelių eismo taisyklių, tampa praktiškai nebeįmanomas, ir prie to turime priprasti“, – sako vairavimo instruktorius.
