Nuo metų pradžios vairuotojai jau spėjo pajusti augančią dyzelino kainą, tačiau ekspertai perspėja – tai dar tik pradžia. Skaičiavimai rodo, kad iki 2030 metų dyzelino kaina gali pasiekti net 2,5 euro už litrą. Ir, nors šiuo metu kainų augimas gali atrodyti lėtas, jis yra nuoseklus ir paremtas aiškiais skaičiavimais.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK) paskelbė prognozes, pagal kurias šis kainų šuolis bus ne atsitiktinis, o nulemtas aiškių ekonominių, politinių ir aplinkosauginių sprendimų.
Į analizę įtraukti jau priimti ES teisės aktai ir nacionaliniai įstatymai, kurie numato degalų apmokestinimą ir taršos mažinimo strategijas. Pasak LAIEK prezidento Martyno Nagevičiaus, šiuos pokyčius būtina pradėti vertinti iš anksto – tiek verslui, tiek eiliniam vartotojui.
Brangstantys degalai ilgainiui stipriai pakeis ne tik vairavimo įpročius, bet ir transporto priemonių pasirinkimą.
Mokesčiai – pagrindinis kainų augimo variklis
Didžiausią įtaką dyzelino kainai iki 2030 metų turės ne nafta, o valstybės mokesčių politika. Pirmiausia – palaipsniui didėjantys akcizai. Šiuo metu akcizo dalis sudaro apie 0,52 euro už litrą, tačiau per kelerius metus šis skaičius didės iki 0,66 euro. Ir tai tik viena kainos dalis, prie akcizo automatiškai prisideda ir PVM, kuris skaičiuojamas nuo visos sumos.
Taigi, kuo aukštesnis akcizas – tuo didesnis ir galutinis PVM tarifas, kuris šiuo metu sudaro apie 0,26 euro, bet taip pat augs. Tai reiškia, kad net jei naftos kainos liktų stabilios, vien dėl mokesčių degalai brangs.
Naujovė – taršos leidimai
Nuo 2027 metų degalų kainai papildomą spaudimą darys dar viena ES naujovė – emisijų prekybos sistemos (ETS II) plėtra. Pagal ją degalų tiekėjai privalės įsigyti aplinkos taršos leidimus (ATL), kurių kaina bus įskaičiuojama į kiekvieno litro kainą.
Pirmaisiais metais ši dedamoji padidins dyzelino kainą apie 0,17 euro, o iki 2030-ųjų – net 0,54 euro. Vartotojai už tai mokės tiesiogiai, nes visos papildomos išlaidos bus perkeltos į mažmeninę kainą.
Atsinaujinantys degalai – tik simbolinė įtaka
Nepaisant kalbų apie biodegalus, jų įtaka bendrai dyzelino kainai yra labai maža. LAIEK skaičiavimais, pirmos kartos biodegalų, pavyzdžiui, rapsų ar grūdų pagrindu pagamintų, įtaka kainai siekia vos 0,26 cento už litrą ir išliks minimali.
Iki 2030 metų ši dalis sumažės iki vos 1 proc. galutinės kainos. Kaip pažymi M. Nagevičius, viešojoje erdvėje dažnai klaidingai pateikiama informacija apie biodegalų „kainų poveikį“. Iš tiesų, didžiausią įtaką daro akcizai ir taršos leidimai, o ne biodegalų įmaišymas.
DAEI vienetai – naujas mechanizmas kainoje
Dar viena degalų kainos dedamoji – atsinaujinančios energijos vienetai (DAEI), kurie taikomi kaip būdas skatinti ekologiškesnį transportą. Ši sistema reiškia, kad įprastų degalų vartotojai subsidijuoja elektrines ar biometanu varomas transporto priemones.
Šiuo metu DAEI įtaka kainai siekia iki 1 cento už litrą, tačiau iki 2030 metų gali išaugti iki beveik 10 centų. Kainos kils dėl augančių ES reikalavimų dėl atsinaujinančių išteklių dalies transporte.
Galimas akcizų koregavimas
Nors bendros tendencijos rodo kainų augimą, M. Nagevičius neatmeta, kad artimiausiais metais galimi ir politiniai sprendimai, galintys paveikti akcizų dydį. Pavyzdžiui, jei kaimyninė Lenkija nedidins akcizo tokiu pat tempu, Seimas gali peržiūrėti tarifus siekdamas išlaikyti konkurencingą degalų kainą Lietuvoje.
Vis dėlto, tokie sprendimai būtų trumpalaikiai. Ilgalaikė ES politika yra labai aiški – mažinti iškastinio kuro naudojimą, skatinti švaresnes alternatyvas, o tai neišvengiamai reiškia, kad degalai pigiai kainuoti paprasčiausiai nebegali.
