Vis daugiau žmonių, siekdami pagerinti savijautą ar sustiprinti imunitetą, maisto papildus renkasi savarankiškai – nepasitarę su gydytoju ar vaistininku ir neįvertinę jau vartojamų vaistų poveikio. Toks neapgalvotas papildų vartojimas kartu su vaistais gali ne tik apsunkinti organizmo darbą, bet ir sukelti rimtų šalutinių reakcijų.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė atkreipia dėmesį, kad apie vaistų ir maisto papildų sąveikas žmonės susimąsto tik tuomet, kai pajunta nepageidaujamą poveikį arba visai nepastebi laukiamo efekto.
„Dažnai žmogus pirmiausia pamato, kad papildai ar vaistai neveikia taip, kaip tikėtasi, ir tik tada pradeda ieškoti priežasčių. Pavyzdžiui, geležies vartojimas kartu su skydliaukės hormonais blogina jos įsisavinimą, todėl gydymas gali neduoti laukiamų rezultatų“, – sako ji.
Papildai, galintys sujaukti gydymą
Vaistininkės teigimu, būtent geležis, kalcis, vitaminas D ir žolelių papildai dažniausiai kelia iššūkių derinant juos su vaistais. Šios medžiagos gali reikšmingai paveikti tiek vaistų veiksmingumą, tiek jų poveikį organizmui. Pavyzdžiui, geležies pasisavinimas prastėja ją vartojant su kava, arbata ar kalciu.
„Kalcio nerekomenduojama vartoti kartu su tam tikrais antibiotikais, nes jis silpnina jų poveikį. Jonažolės papildai taip pat sąveikauja su daugeliu vaistų – antidepresantais, kontraceptikais bei kraujo krešėjimą veikiančiais preparatais – ir mažina jų veiksmingumą“, – aiškina V. Mostautienė.
Vitaminas D – svarbu įvertinti sąveiką su vaistais
Be minėtų papildų, vaistininkė atkreipia dėmesį ir į vitaminą D – jis keičia kalcio pasisavinimą, todėl svarbu įvertinti jo sąveiką su vartojamais vaistais.
„Jeigu vitaminas D vartojamas kartu su tiazidiniais diuretikais, kraujyje gali padidėti kalcio kiekis, o tai didina aritmijų ir inkstų akmenų riziką. Tuo metu vitaminą D vartojant kartu su kalcio papildais, kyla hiperkalcemijos rizika, galinčios sukelti silpnumą ir širdies ritmo sutrikimus“, – nurodo ji.
Anot vaistininkės, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, gali mažinti vitamino D kiekį organizme. Tuomet gydymas tampa neefektyvus, o žmogų ima varginti kaulų skausmai ar nuovargis. Panašų poveikį gali turėti ir jonažolė.
Netinkamo derinimo pasekmės
Vaistininkė pabrėžia, kad minėtos sąveikos nėra pavieniai atvejai – maisto papildai dažniau, nei manoma, gali sumažinti vaistų veiksmingumą. Vis dėlto pasitaiko ir atvirkščių situacijų, kai papildai sustiprina vaistų poveikį ir sukelia nepageidaujamų reakcijų.
„Vitaminą K vartojant kartu su kraujo skystintojais gali padidėti kraujavimo rizika arba sutrikti krešėjimo procesai. Magnis, vartojamas su kraujospūdį mažinančiais vaistais, gali per daug sumažinti kraujospūdį ir sukelti nepageidaujamus širdies bei kraujagyslių sistemos pokyčius. Kalio papildai, vartojami kartu su kai kuriais diuretikais, gali lemti kalio kaupimąsi organizme ir hiperkalemijos vystymąsi“, – aiškina V. Mostautienė.
„Profilaktiškai“ – ne visada saugu
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė akcentuoja, kad riziką dar labiau padidina profilaktinis papildų vartojimas, kai neįvertinamas nei realus jų poreikis, nei galimos sąveikos su vaistais ir kitais papildais.
„Profilaktinis vartojimas gali būti žalingas – pavyzdžiui, vitaminai D ir A yra gana lengvai perdozuojami. Vitamino B12 papildai gali iškreipti laboratorinių tyrimų rezultatus ir taip paslėpti ligą, o geležis ar magnis dažnai dirgina virškinimo sistemą. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie vartoja tris ar daugiau skirtingų vaistų“, – įspėja V. Mostautienė.
Kaip išvengti klaidų?
Didžiausia rizika kyla tuomet, kai keli preparatai veikia tą pačią organizmo funkciją arba kai dubliuojasi tų pačių vitaminų ir mineralų dozės. Ypač atidžiai reikėtų vertinti vitamino D, vitamino A, geležies, kalcio, magnio ir cinko kiekius bei jų sąveiką su vartojamais vaistais.
Jei kyla abejonių, ar vartojami preparatai dera tarpusavyje, vaistininkai gali padėti įvertinti situaciją ir patarti dėl tinkamo jų vartojimo – pavyzdžiui, geležį ir kalcį rekomenduojama vartoti skirtingu paros metu.
„Galime parinkti saugesnius derinius, rekomenduoti, kokius tyrimus atlikti, o esant rizikingoms sąveikoms – nukreipti pas gydytoją. Svarbiausia – nebijoti klausti“, – apibendrina V. Mostautienė.
