Šiuolaikinė medicina nuolat tobulėja, tačiau apie vaistus vis dar sklando daugybė klaidingų įsitikinimų. Tokie mitai gali paskatinti pavojingus sprendimus, susilpninti gydymo veiksmingumą ar net pakenkti sveikatai. Žemiau pateikiami svarbiausi faktai apie vaistus, kuriuos verta žinoti kiekvienam atsakingai besirūpinančiam savo savijauta.
Antibiotikai veiksmingi tik prieš bakterines infekcijas
Antibiotikai veikia tik bakterijas – virusų jie neveikia, todėl nėra tinkami gydyti COVID-19, gripo ir kitų virusinių ligų.
Antibiotikai yra antimikrobinių vaistų grupė, nukreipta prieš bakterijas. Jie gali būti skirtingos cheminės sudėties ir kilmės. Skiriami du pagrindiniai antibiotikų tipai:
- baktericidiniai – naikina bakterijas;
- bakteriostatiniai – slopina bakterijų dauginimąsi, kad imuninė sistema galėtų su jomis susidoroti.
Nepagrįstas ar netinkamas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų atsiradimą ir ateityje gali gerokai apsunkinti gydymą.
Negalima vartoti vaistų pasibaigus jų galiojimo laikui
Pasibaigus vaistų galiojimo terminui, jų cheminė sudėtis gali pakisti. Dėl to vaistas gali tapti mažiau veiksmingas arba visai neveiksmingas. Be to, pasenę vaistai kartais tampa pavojingi, nes susidariusios skilimo medžiagos gali sukelti netikėtų ir žalingų reakcijų.
Nevartokite vaistų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, ir visada patikrinkite datą ant pakuotės.
Ne visas tabletes galima dalyti
Tabletes galima dalyti tik tuomet, kai jos turi specialią vagelę (padalijimo liniją), nurodančią, kad preparatą saugu perlaužti.
Jei vagelės nėra, tabletės dalijimas be gydytojo ar vaistininko konsultacijos gali būti pavojingas. Kai kurie vaistai turi apsauginį apvalkalą, saugantį skrandį, arba specialią formą, užtikrinančią lėtą veikliosios medžiagos išsiskyrimą. Tokios tabletės dalijimas gali pakeisti vaisto veikimą, sumažinti jo efektyvumą arba padidinti nepageidaujamų reakcijų riziką.
Negalima nutraukti gydymo kurso, net jei jaučiatės geriau
Jei gydytojas paskyrė konkrečią gydymo trukmę, ypač vartojant antibiotikus, kurso nereikėtų nutraukti anksčiau laiko net ir tuomet, kai savijauta pagerėja.
Per anksti nutraukus vaisto vartojimą, dalis mikroorganizmų gali likti gyvi. Jie prisitaiko prie vaisto poveikio ir gali tapti jam atsparesni. Dėl to didėja atsparumo vaistams rizika, o vėlesnis gydymas gali būti mažiau veiksmingas ar net neveiksmingas.
Jeigu gydymo metu pasijutote geriau arba, priešingai, blogiau, sprendimų savarankiškai nepriimkite – pasitarkite su gydytoju dėl dozės ar kurso koregavimo.
Vaistai, padėję kitam žmogui, nebūtinai tiks jums
Daugelio ligų simptomai gali būti panašūs: skausmas, karščiavimas, kosulys ar bendras silpnumas. Vis dėlto panašūs požymiai dar nereiškia, kad liga yra ta pati.
Vaistas, kuris padėjo artimajam ar draugui, jums gali būti netinkamas dėl kitos ligos priežasties, gretutinių susirgimų, vartojamų kitų vaistų ar individualios organizmo reakcijos. Savarankiškas gydymasis „pagal pavyzdį“ gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti.
Tik gydytojas, įvertinęs jūsų būklę, tyrimų rezultatus ir ligos istoriją, gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamiausią bei saugiausią gydymą.
Atsakingas požiūris į vaistų vartojimą yra svarbi sveikatos priežiūros dalis. Laikykitės gydytojo nurodymų, atidžiai skaitykite vaistų pakuotės lapelį ir, kilus klausimų ar abejonių, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus.
