Vakare jų aromatas tiesiog pasklinda po visą sodą: štai ką verta sodinti dabar

Planuojant poilsio kampą sode, kvapas veikia ne mažiau nei vaizdas: jis kuria nuotaiką ir lemia, ar čia norėsis būti ilgiau. Sodininkai pataria kvapnius augalus sodinti 1–3 metrų atstumu nuo terasos ar suoliuko, kad aromatas būtų juntamas, bet neerzintų.

Didelę įtaką daro ir mikroklimatas. Prie sienos, pergolės ar gyvatvorės vėjas silpnesnis, todėl kvapas išsilaiko ilgiau, o atvirose, vėjuotose vietose jis greitai išsisklaido.

Dar vienas svarbus principas – derinti rūšis pagal žydėjimo laiką. Taip kvapų sezonas nesusitrauks iki kelių savaičių, o tęsis nuo pavasario iki rudens.

Augalai, kvepiantys vakarais

Dalis rūšių stipriausiai kvepia sutemus, nes tuomet aktyviau skleidžia aromatą, pritraukdamos naktinius apdulkintojus. Jei mėgstate vakarus terasoje, verta rinktis augalus, kurie žiedus atveria ar kvapą sustiprina būtent po saulėlydžio.

Vienas populiariausių pasirinkimų – naktinė kvapė (matijola), kuri dieną atrodo kukliai, o vakare skleidžia salstelėjusį, primenantį vanilę aromatą. Ji vienmetė, paprastai sėjama tiesiai į dirvą pavasarį, o norint ilgesnio efekto sėją galima kartoti kas kelias savaites.

Vakariniam kvapui tinka ir dekoratyvinis tabakas, išauginantis didesnes, ryškesnes kekes ir dažnai kvepiantis ypač intensyviai šiltais vakarais. Jam svarbi derlingesnė dirva ir reguliarus nužydėjusių žiedynų šalinimas, kad augalas ilgiau krautų naujus pumpurus.

Jei norisi kvapo ir vertikalios žalumos, dažnai pasirenkamas sausmedis, galintis apželdinti pergolę ar groteles. Jo žiedai ne tik dekoratyvūs, bet ir vakare skleidžia medaus natomis juntamą aromatą, o tinkamoje vietoje augalas gali džiuginti ne vieną sezoną.

Žolelės, kurios kvepia ir praverčia

Prie grilio ar kavos staliuko ypač patogi žolelių lysvė: kvapas juntamas vos prisilietus, o lapelius galima naudoti virtuvėje. Šiuolaikinė sodininkystės tendencija – rinktis augalus, kurie vienu metu yra ir dekoratyvūs, ir praktiški.

Levanda daugeliui asocijuojasi su vasara: stipriausiai kvepia saulėje, mėgsta laidžią, neužmirkstančią dirvą, o perlaistyta dažnai skursta. Ji tinka ir kaip žemas apvadas prie terasos takelio, kad aromatas pasiektų vos praeinant.

Mėta suteikia greitą efektą, tačiau turi vieną minusą – agresyviai plečiasi. Dėl to ją saugiausia auginti ribojant šaknis, pavyzdžiui, įleidus į žemę didesnį indą arba skyrus atskirą, nuo kitų augalų atskirtą plotą.

Rozmarinas vertinamas dėl dervingos, kamforą primenančios natos, bet mūsų klimato sąlygomis dažnai geriau jaučiasi vazone. Vėsiais mėnesiais jį paprasčiau perkelti į šviesią, vėsesnę patalpą ir taip išsaugoti iki kito sezono.

Krūmai, kurie kuria sodo kvapą

Norint mažiau kasmetinio darbo, verta rinktis kvapnius krūmus, kurie tampa ilgalaikiu sodo karkasu. Jie ne tik užpildo erdvę, bet ir sukuria foną kitiems augalams, o tinkamai parinkti gali žydėti etapais.

Pavasario kvapo klasika laikoma alyva, kurios aromatas stipriausias šiltesnėmis dienomis. Kad kitais metais žydėtų gausiau, nužydėjusius žiedynus patariama iškarpyti, o pačią formą koreguoti saikingai.

Jazminas (čubūšnikas) dažnai pasirenkamas dėl itin intensyvaus kvapo ir atsparumo. Jis pakantesnis dirvai, gali augti ir saulėje, ir pusiau pavėsyje, todėl tinka tiems, kurie nori kvapo be sudėtingos priežiūros.

Ilgesniam sezonui verta pagalvoti ir apie kvapnias rožes, ypač veisles, garsėjančias aromatu. Daugelis jų geriausiai atsiskleidžia saulėtoje vietoje, derlingesnėje dirvoje, o stipriausias kvapas dažnai juntamas rytais ir šiltais vakarais.