Liepos 6-ąją Valdovų rūmus nusprendusių tautiečių ir atvykėlių iš užsienio nepagailėjo nei lietus, nei saulė. Vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, išlaukė eilėje apie 1,5 valandos jau galvojo nebeturėsiantys jėgų dar valandą truksiančiai ekskursijai, tačiau smalsumas padarė savo. „Savais keliais“ nuėjo tik vienas kitas.
Kas 20 minučių į valdovų rezidenciją planuota įleisti 25 žmonių grupeles, tačiau greit šie skaičiai išaugo iki 40-ties, dar vėliau – iki 45 asmenų. Per penkias valandas rūmus aplankė 2 tūkstančiai žmonių.
Lankytojams rodyti autentiški mūrai, atkurtos interjerų erdvės, rekonstruoti dekoro elementai, pristatomos būsimos ekspozicijos ir kitos švietėjiškos veiklos formos. Valdovų rūmų prieigose vyko edukaciniai užsiėmimai, kuriuose pasigaminti istorinę Lietuvos vėliavėlę panoro daugiau 500 žmonių.
Svečiuose pas Valdovą
„Gal Mindaugas ir nebuvo karūnuotas Vilniuje, tačiau šių rūmų teritorijoje rasti seniausi mūrai Lietuvoje. Pirmoji mūrinė pilis buvo ne ant kalno, o būtent čia – tarp katedros ir kalno. Katedroje rasti mūrai taip pat datuojami XIII amžiaus viduriu ir pabaiga. Po visais mūrais pakišti mediniai poliai, nes kadaise valdovo rezidencija buvusi saloje“, – tokiais žodžiais lankytojų grupę pasitiko Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius istorikas dr. Vydas Dolinskas, primindamas, kad rūmų teritorijoje gyventa dar prieš 1,5 tūkstančio metų.
Direktorius priminė, kad archeologinių radinių rūmų teritorijoje rasta daugiau nei 300 tūkstančių. Esą tai viena pačių didžiausių ir vertingiausių archeologinių kolekcijų ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkiniuose kraštuose. Tai ne eilinių gyventojų kapų ar miesto archeologijos daiktai, o aukščiausio lygmens – valdovo – daiktai.
„Iki XVII a. vid. rūmai dėl vidinių kiemo aukščių skirtumų iš miesto pusės atrodė didesnis ir galingesnis pastatas nei bet kuri miesto bažnyčia, nes turėjo simbolizuoti valstybės nuo jūrų iki jūrų sostinės valdovų rezidenciją“, – teigė V. Dolinskas.
Valdovų rezidencijoje iki XVII amžiaus vidurio rinkosi teismai, seimai, kanceliarija, veikė archyvas ir monetų kalykla. Tada čia įsikūrė Maskvos kariuomenė, kuri rūmus sudegino ir susprogdino. Valdovo rezidencijos daugiau čia nebebuvo. Iki XVIII a. pab. rūmuose gyveno apie 400 miestiečių ir nusigyvenusių bajorų. Tai buvo tarsi lūšnynas, kurio rekonstrukcijai valstybė vis nerasdavo pinigų. Dar po 150 metų rūmai išardyti iki pamatų. Išliko pamatai, dalis mūrų ir rytinio korpuso dalis iki antrojo aukšto.
Išlikę pamatai ir ikonografinė medžiaga leido tiksliai rekonstruoti planinę rūmų struktūrą. Pagal šiuos duomenis taip pat numatyta eksponuoti kiekvieno rūmų laikotarpio maketą, kurie atspindės rūmų pastatymą, perstatymus ir griuvimą. Iš viso jų bus 7, o dabar lankytojai galėjo išvysti 1.
Kada ims veikti – klausimas valdžiai
„Valdovų rūmų tyrimo ir atstatymo darbai jau vyksta daugiau nei 20 metų, o Vavelio pilies rekonstrukcijos darbams jau 100 metų. Taigi turime laiko“, – pajuokavo direktorius, neslėpdamas, kad pusėrūmų jau galėtų būti įrengta ir po 1,5 metų, jei tik Seimas norėtų. Visų rūmų užbaigimo darbai esą truks apie 5-6 metus.
Rūmuose bus galima praleisti visą vieną, pailsėti ir susipažinti su praeities lobynu. Pro požeminį įėjimą rūmų kieme lankytojai pateks į tualetus, rūbines, informacijos centrus, kasas, knygyną, suvenyrų parduotuvę, auditorijas ir edukacines sales.
V. Dolinskas lankytojams priminė vieną daug dėmesio susilaukusią finansinę istoriją „Kam Valdovų rūmams cukraus prireikė.
„Rūmuose archeologai aptiko ne tik mūro, bet ir daugybę durpėse ir vandenyje užsikonservavusios medienos (išlikusių vandentiekio vamzdžių, šulinių), kurios restauravimui ir konservavimui reikėjo daugybės cukraus. Šulinio užkonservavimui prireikė 5 metus trukusio „saldaus mirkymo“, – pasakojo rūmų direktorius.
Pasivaikščiojimas po 4 aukštus
Rūmų lankytojams numatomi 5-6 ekspoziciniai maršrutai. Rūmuose veiks pagrindinės ekspozicijos: istorinė – archeologinė rūsyje ir I aukšte, bei – istoriniai interjerai II ir III-iame aukštuose. Pirmojoje žadama eksponuojami išlikusius mūrus ir archeologinius radinius.
Antrojoje – kambariai su istoriniais interjerais. Čia lankytojai išvys gotikos, renesanso, baroko panašius arba identiškus to laikotarpio Europos valdovų baldus, gobelenus. Tai įprasta kitų šalių praktika, kuria remiantis atkuriama lubų puošyba, langai ir kt. detalės.
„Valelio pilyje nėra nei vieno baldo ar paveikslo, kuris stovėjo ten XVI – XVII amžiuje“, – aiškino V. Dolinskas.
