Daugelis žmonių skundžiasi, kad nors stengiasi valgyti mažai, svoris nejuda iš vietos. Gali atrodyti, kad pastangos bergždžios, tačiau problema dažnai slypi ne suvartojamų kalorijų kiekyje, o mitybos įpročiuose, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekalti arba net sveiki.
Dar dažniau žmonės tiesiog klaidingai įsivaizduoja, kas iš tikrųjų yra „mažai“, „teisingai“ ar „sveikai“. Net ir tie, kurie nuoširdžiai mano, kad valgo mažai, dažnai klysta vertindami porcijų dydį, užkandžiavimo dažnumą ar skystų kalorijų (gėrimų) kiekį.
Be to, pasak dietologų, pats įsitikinimas, jog norint numesti svorio būtina drastiškai apriboti maistą, gali būti viena didžiausių kliūčių siekiant ilgalaikių rezultatų.
Kurie mitybos įpročiai blokuoja lieknėjimą?
Dietologės teigimu, viena pagrindinių klaidų – manyti, kad svorį galima numesti tik stipriai ribojant maistą.
„Valgyti mažai iš tikrųjų yra blogas įprotis. Norint lieknėti ir išlaikyti stabilų svorį, reikia valgyti pakankamai – ne per daug ir ne per mažai, o tiek, kiek konkrečiam žmogui iš tiesų reikia“, – aiškina Tolstikova.
Ji pabrėžia, kad racionas turi atitikti gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, amžių, lytį ir medžiagų apykaitos ypatumus. Būtent supratimas, kiek ir kokių maistinių medžiagų reikia, padeda palaikyti stabilų svorį, gerą savijautą ir bendrą sveikatos būklę.
Tarp kitų dažnų įpročių, trukdančių sulieknėti, gydytoja išskiria nuolatinius užkandžiavimus, neįvertinant realaus suvalgomo maisto kiekio.
Problema tampa ir reguliarios dietos su dažnais „nulūžimais“, praleidžiami pusryčiai ir vėliau dėl to persivalgoma vakare, maisto skirstymas į „blogą“ ir „gerą“, taip pat per didelis skystų kalorijų (gėrimų) vartojimas.
Kaip formuojasi mitybos įpročiai?
Pasak Tolstikovos, naujų mitybos įpročių formavimas prasideda nuo sąmoningumo ir aiškaus tikslo suvokimo.
„Jei žmogus sau išsikelia tikslą būti sveikas, jis supranta, kad investicija į sveikatą reiškia įpročių keitimą, jei jis nori ilgalaikių rezultatų“, – paaiškina dietologė.
Labai svarbu žinias gauti iš specialistų, o ne iš madingų dietų ar abejotinų patarimų.
„Įpročių formavimosi mechanizmas – tai žinių gavimas, suvokimas, o tada jų pritaikymas praktikoje, t. y. senų įpročių keitimas naujais“, – sako ji.
Vieno universalaus termino, per kiek laiko pasikeičia mitybos įpročiai, nėra – viskas priklauso nuo žmogaus individualių savybių ir jo gyvenimo būdo.
„Aš visada patariu keistis palaipsniui. Kai kuriuos įpročius galbūt verta pasilikti, o kai kuriuos – keisti. Tai labai individualu ir priklauso nuo konkretaus žmogaus“, – apibendrina gydytoja.
