Kalbėdami apie sovietmečio virtuvę, dažnai prisimename tuščius kablius skerdyklose, lentynose stovintį actą ir legendinį „šokoladui prilygstantį gaminį“. Atrodytų, kad to meto mityba, paremta kūrybišku nuolatinių trūkumų lopymu, tebuvo kova už papildomas kalorijas. Tačiau tai nėra tiesa.
Pasirodo, mūsų mamų ir močiučių valgiaraštyje slypėjo tikros vitaminų bombos, kurias šiandien mitybos specialistai pateikia kaip sektiną pavyzdį. Dietologas Bartekas Kulczyńskis išsamiai išanalizavo anuometinį meniu ir atrinko sveikiausius sovietmečio patiekalus, kuriuos verta sugrąžinti ant mūsų stalų.
Patikrintas močiutės receptas: kepenėlės su obuoliu ir svogūnu
Kepenėlės su svogūnais ir obuoliais – vienas iš tų patiekalų, kuriuos daugelis prisimena iš vaikystės. Nors ne visi jį mėgo, maistine prasme tai itin vertingas valgis.
Kepenėlės yra puikus geležies, vitamino B12 ir kitų mikroelementų šaltinis, kurių dažnai stinga šiuolaikinėje, daug perdirbtų produktų turinčioje mityboje.
Sveikiausi sovietmečio patiekalai – nustebinantis sąrašas
Šiuolaikinė dietologija neretai susižavi egzotiškais „supermaisto“ produktais. Ieškome chia sėklų ar goji uogų, pamiršdami, kad ankstesnės kartos savo sveikatą ir atsparumą stiprino daug paprasčiau – vietiniais, pigiais ir stebėtinai sumaniai parinktais produktais. Pasak B. Kulczyńskio, nors sovietmečiu dažnai vadovautasi principu „pagamink ką nors iš nieko“, galutinis rezultatas maistine verte neretai pranokdavo šiandieninius pusfabrikačius.
Puikus pavyzdys – bretoniškosios pupelės (pupelės troškintos pomidorų padaže su dešrelėmis ar šonine). Šis patiekalas pagrįstas ankštinėmis daržovėmis, kurios aprūpina organizmą skaidulomis, augaliniu baltymu ir svarbiais mineralais. Tais laikais, kai mėsa buvo deficitas, tai buvo sotus ir protingas pasirinkimas.
Kitas, ne mažiau įdomus patiekalas – kiaušiniai krienų arba garstyčių padaže. Nors daugeliui jis atrodė mažai patrauklus, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, tai visavertis, bemėsis patiekalas: kiaušiniai suteikia pilnaverčio baltymo, B grupės vitaminų bei sveikų riebalų.
Kepenėlės su svogūnais, kad ir kiek turėtų prieštaringų vertinimų, taip pat išlieka tikra maistinė bomba. Jos – puikus geležies, vitamino B12 ir kitų mikroelementų, reikalingų kraujodarai ir nervų sistemai, šaltinis.
Sąraše atsiduria ir daržovių mišrainė – neretai kritikuojama dėl majonezo, tačiau kartu gausi virtų daržovių. Bet kokia forma valgomos daržovės didina tikimybę, kad organizmas gaus pakankamai vitaminų ir antioksidantų. Panašiai vertinama ir silkės mišrainė su kiaušiniu, kurioje dera žuvies ir kiaušinio baltymai bei riebalai.
Grikių košė su sviestu, anuomet buvusi paprastas, pigus ir kasdienis patiekalas, šiandien vėl atrandama iš naujo – kaip vertingas pasirinkimas tiek metant svorį, tiek vengiant gliuteno. Grikiai yra puikus rutino, skaidulų ir magnio šaltinis.
Tarp išskirtų patiekalų minimas ir jautienos tartaras su kiaušinio tryniu – labai turtingas vitamino B12 ir geležies šaltinis. Taip pat naminis žuvies užtepas (paprikaras) iš jūrinių žuvų, varškės ir žuvies pasta, vadinama „awanturka“, bei net šaltiena (vadinamosios „šaltos kojytės“), vertinama dėl kolageno ir aminorūgščių, padedančių palaikyti sąnarių sveikatą.
Kodėl sveikiausi sovietmečio patiekalai vėl grįžta?
Didžiausia staigmena gali būti tai, kad vienu iš vertingiausių to laikotarpio patiekalų laikoma silkė grietinėje su bulvėmis. Pagrindinis herojus čia – silkė, žuvis, turtinga omega-3 riebalų rūgščių, vitamino B12 ir jodo. Šie komponentai svarbūs nervų sistemai, širdžiai ir imunitetui.
Bulvės, neretai nepagrįstai menkinamos, taip pat turi savų privalumų. Jos aprūpina organizmą kaliu ir yra lengvai virškinamos, jei tik nėra skandinamos riebiuose padažuose ar kepamos gausiame aliejaus kiekyje. Šiuolaikinėje versijoje patiekalą galima „palengvinti“, tradicinę grietinę pakeičiant natūraliu jogurtu. Nedidelis pakeitimas, o poveikis sveikatai – gerokai palankesnis.
Grįžimas prie tradicinių patiekalų šiandien turi aiškų pagrindą. Sveikiausi sovietmečio valgiai buvo ruošiami iš sezoninių, mažai perdirbtų produktų. Tuomet virtuvėje nebuvo nei paruoštų padažų, nei skonio stipriklių, nei ilgiausių sudedamųjų dalių sąrašų. Pagrindą sudarė paprastumas, kuris, pasirodo, itin gerai dera su šiuolaikinėmis mitybos rekomendacijomis.
Silkės grietinėje su bulvėmis: receptas
Žemiau pateikiamas silkės patiekalo variantas su natūraliu jogurtu, tačiau norint galima naudoti ir grietinę – taip pat, kaip buvo daroma anksčiau.
Reikalingi produktai:
- 4 silkės filė „a’la matjes“,
- 3–4 vidutinio dydžio bulvės,
- 1 maža svogūnėlė,
- 100 ml natūralaus jogurto (klasikinei versijai galima naudoti 12 % riebumo grietinę),
- 1 arbatinis šaukštelis „sarepsko“ garstyčių,
- Druska ir pipirai pagal skonį,
- Kapotos petražolės papuošimui.
Paruošimas:
- Bulves išvirkite pasūdytame vandenyje, kol suminkštės. Šiek tiek atvėsinkite ir supjaustykite griežinėliais arba kubeliais.
- Silkės filė apie 30 minučių pamirkykite vandenyje arba piene, kad pasišalintų dalis druskos. Tuomet supjaustykite mažesniais gabalėliais.
- Svogūną smulkiai supjaustykite ir užpilkite verdančiu vandeniu maždaug 2 minutėms, kad sumažėtų aštrumas, tada nusunkite.
- Paruoškite padažą: sumaišykite jogurtą su garstyčiomis, pagardinkite druska ir pipirais.
- Į dubenį sudėkite bulves, silkę ir svogūną. Užpilkite paruoštu padažu ir lengvai išmaišykite, kad ingredientai tolygiai pasiskirstytų.
- Patiekite atvėsintą, apibarstytą šviežiomis kapotomis petražolėmis.
Toks patiekalas puikiai atspindi pagrindinius to laikotarpio virtuvės principus: nebrangūs, lengvai prieinami produktai, sotumas ir didelė maistinė vertė. Sugrąžinus šiuos patiekalus į šiuolaikinį valgiaraštį, galima ne tik prisiminti dalį kulinarinio paveldo, bet ir pagerinti kasdienės mitybos kokybę.
