Valstybė negali savavališkai nuspręsti iš atlikėjų atimti teisių į jų atliekamus kūrinius. Tą didelio atgarsio sulaukusioje byloje patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), kovo pradžioje išaiškinęs, kad Belgijos nacionalinio orkestro muzikantų gretutinės teisės Karaliaus dekretu jų darbdaviui buvo perleistos nepagrįstai.
Anot teisės firmos „Sorainen“ advokato ir patentinio patikėtinio Marijaus Dingilevskio, tokiu sprendimu Teismas dar kartą patvirtino aukštus kūrybinės ir intelektinės veiklos rezultatų apsaugos Europos Sąjungoje (ES) standartus ir suteikė precedentą sprendžiant kitus su tuo susijusius ginčus.
Karaliaus dekretą pripažino neteisėtu
Belgijos nacionalinis orkestras su savo muzikantais dėl teisių į atliekamus muzikos kūrinius perleidimo derėjosi dar nuo 2016 m., tačiau abi puses tenkinančio sprendimo rasti nepavyko. Dėl to kūrinių atlikimo teisės orkestrui buvo perduotos specialiu Belgijos karaliaus dekretu. Nors už teisių perleidimą muzikantams buvo numatytas atlygis, jie su primestomis sąlygomis nesutiko ir teisybės nusprendė ieškoti teisiniu keliu.
„Belgijos nacionaliniam orkestrui įgyti muzikantų atliekamų kūrinių teises buvo reikalinga. Neturėdamas jų orkestras negalėtų komercializuoti muzikos įrašų ir susidurtų su kitais normaliam jo funkcionavimui trukdančiais apribojimais. Tačiau ESTT išaiškino, kad tai nesuteikia pagrindo vienašališkam atlikėjų gretutinių teisių nusavinimui. Kitaip tariant, ESTT patvirtino, kad atlikėjų teisių ES teritorijoje negali pažeisti nei paskiri darbdaviai, fiziniai asmenys, verslo subjektai ar institucijos, nei valstybė“, – sako M. Dingilevskis.
Įtvirtino svarbias nuostatas
Anot M. Dingilevskio, teisiniu požiūriu šis ESTT sprendimas yra svarbus dėl keleto priežasčių. Visų pirma, jis numato visoje ES vienodą „atlikėjo“ sąvokos aiškinimą, paremtą gretutinių teisių apsaugą reguliuojančiose ES direktyvose pateikiamais apibrėžimais. Belgijos nacionalinio orkestro byloje valstybė siekė orkestro muzikantus prilyginti valstybės pareigūnams, taip apribojant galimybes ginti jų, kaip atlikėjų, gretutines teises. Visgi Teismo išaiškinimu, faktas, kad muzikantai yra įdarbinti pagal administracinį aktą ir gali būti laikomi valstybės pareigūnais, nepanaikina jų atlikėjų statuso ir su tuo susijusių teisių.
„Kitas svarbus aspektas – Teismas patvirtino išimtinę atlikėjų teisę leisti ar uždrausti fiksuotus kūrinių įrašus padaryti viešai prieinamus. Kitaip tariant, nepaisant orkestrui, kaip institucijai, praktikoje dėl to kylančių nepatogumų, kūrinių viešinimui yra būtinas muzikantų pritarimas arba jų gretutinių teisių perleidimas laisva valia. Skirtingose ES direktyvose esama ir kitų išimtines atlikėjų teises įtvirtinančių nuostatų, kurias Teismas taip pat įpareigojo gerbti“, – teigia M. Dingilevskis.
Galiausiai, kaip patvirtino ESTT, tam, kad atlikėjų gretutinės teisės būtų realios, neužtenka jas turėti teoriškai – svarbu galimybė jas laisvai įgyvendinti. Anot M. Dingilevskio, prievartinis teisių perdavimas taip pat pažeidžia atlikėjų teises į teisingą ir proporcingą atlyginimą.
Teisių perleidimas – nėra nereikšmingas formalumas
Tiesa, Teismas taip pat nurodė, kad valstybės savo nacionalinėje teisėje gali įtvirtinti konkrečius atlikėjų gretutinių teisių perleidimo mechanizmus. Pavyzdžiui, šalies įstatymai gali leisti darbdaviams nuostatą dėl atlikėjų teisių perleidimo įtraukti į darbo sutartis. Tokiu būdu muzikantas, darbindamasis orkestre, iš karto sutiktų dėl tam tikrų atlikėjo teisių perleidimo sąlygų. Svarbiausia, kad atlikėjo laisvas sutikimas perleisti gretutines teises būtų gautas.
Pasak teisės firmos „Sorainen“ patentinio patikėtinio, ESTT sprendimas parodo, kad autorių ar gretutinių teisių perdavimas nėra paprasčiausias formalumas, o svarbus teisinis veiksmas, kuriam yra būtina aiškiai išreikšta autoriaus ar atlikėjo valia. Tokios valios negalima apeiti net ir valstybės veiksmais.
Kūrėjų ir užsakovų santykius būtina įtvirtinti sutartimis
M. Dingilevskio teigimu, ESTT nutarimas yra aktualus kalbant apie įvairaus pobūdžio santykius tarp autorių ar atlikėjų ir darbdavių ar užsakovų. Visuomet, kai yra sukuriamas tam tikras intelektinio ar kūrybinio pobūdžio objektas, autoriui ar atlikėjui priklausančias teises į jo atkūrimą, panaudojimą, platinimą ar viešinimą saugo ES įstatymai. Ar tai būtų muzikos kūriniai, ar fotografijos, grafinio dizaino darbai, įvairūs projektiniai sprendimai, tekstai, programos kodas – darbdaviams ir užsakovams svarbu pasirūpinti, kad autorių ar atlikėjų teisių į šiuos objektus perleidimas būtų teisėtas ir įtvirtintas sutartyse.
„Tam, kad nekiltų bereikalingų nesusipratimų, sutarties šalys visuomet turėtų pasistengti sutartyje aiškiai išreikšti savo valią dėl teisių perdavimo. Be to, to svarbu tiksliai apibrėžti, kokia apimtimi gretutinės ir autorių teisės yra perleidžiamos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškindamas teisių perleidimą praeityje yra vadovavęsis siaurinamuoju požiūriu – laikoma, kad teisės yra perduotos į tuos kūrinius ar objektus, kurie yra aiškiai įvardinti sutartyje. Dėl to su autoriais ir atlikėjais sudaromose sutartyse yra labai svarbu tikslios formuluotės“, – pažymi M. Dingilevskis.
Teisininko teigimu, Belgijos nacionalinio orkestro byla suteikia dar daugiau svertų savo teises apginti siekiantiems autoriams ir atlikėjams. Tuo pačiu ji verčia atsakingiau žiūrėti į atlikėjų ir autorių bei užsakovų ar darbdavių santykių įforminimą.
