Valstybės rezervas sudaromas neatsižvelgiant į riziką keliančius pavojus, o esama jo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad rezervas būtų pakankamas, skelbia auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Anot institucijos, dar 2017 metais buvo vertintas valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimas individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai. Tačiau Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos dėl tinkamo valstybės pasirengimo iki šiol nėra įgyvendintos.
Audito duomenimis, nuo 2022 iki 2025 metų pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti buvo skirta 12,6 mln. eurų. Valstybės rezervą sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – nuo medicinos priemonių iki maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių. Visgi auditoriai nustatė, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių ir terminų bei iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai.
„Mes negalime aklai kaupti atsargų tikėdamiesi, kad jos kada nors tiks. Kiekvienas rezervui skirtas euras turi būti panaudotas ten, kur rizika didžiausia. Tik tada, kai valstybės rezervas ir savivaldybių veiksmai atitiks realius gynybos ir saugumo planus, galėsime pasitikėti valstybės pasirengimu“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Irena Segalovičienė. ELTA / Žygimantas Gedvila
Valstybės kontrolė pažymi, kad kilus grėsmei valstybės saugumui valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos. Pirmąsias 72 valandas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės. Tačiau auditas parodė, kad šis modelis nėra įteisintas, o savivaldybės reikiamų maisto atsargų nekaupia.
Auditoriai taip pat nustatė, kad dauguma Vyriausybės nustatytų metinių valstybės rezervo sukaupimo užduočių 2021–2024 metais nebuvo įvykdytos. Dėl to 2024-aisiais liko nepanaudota 37 proc. asignavimų, o dalis lėšų buvo panaudota kitoms valstybės rezervo tvarkytojų reikmėms.
Nustatyta ir tai, kad valstybės rezervui maisto produktų atsargos kaupiamos ne jas įsigyjant ir sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis, nors toks sprendimas nebuvo pagrįstas kaštų ir naudos analize. Be to, atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir galimų jų padarinių. Todėl kilus pavojui dalis valstybės rezervo atsargų gali būti neprieinamos.
Auditas parodė, kad nėra aiškiai suplanuota, kas būtų atsakingas už valstybės rezervo atsargų pristatymą į panaudojimo vietas. Dėl to kyla rizika, kad atsargos ekstremaliųjų situacijų metu gavėjų nepasieks laiku.
Valstybės kontrolė Vyriausybei ir kitoms už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms pateikė 16 rekomendacijų. Jas įgyvendinus, dar šiemet būtų galima suplanuoti realiems pavojams pritaikytą valstybės rezervą, o iki 2030 m. patvirtinti jo sukaupimo planą.
