Nacionalinė žemės tarnyba skelbia, kad per pirmąjį šių metų mėnesį sulaukė itin didelio ūkininkų susidomėjimo galimybe įsigyti valstybinę žemę. Iš viso buvo gauti 1 559 prašymai dėl teisėtai naudojamos arba su jau valdoma žemės ūkio paskirties žeme besiribojančios valstybinės žemės įsigijimo. Pasak tarnybos, tai rodo išliekantį ūkininkų siekį konsoliduoti valdas ir užsitikrinti ilgalaikį ūkinės veiklos stabilumą.
Šiuo metu visi pateikti prašymai yra nagrinėjami. Nacionalinė žemės tarnyba tikrina, ar pareiškėjai atitinka teisės aktuose nustatytus valstybinės žemės pardavimo kriterijus, vertinama žemės naudojimo teisėtumo istorija, pareiškėjų statusas bei kitos svarbios aplinkybės. Tik po šio vertinimo bus priimami sprendimai dėl žemės pardavimo.
Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis lėšų, gautų pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, turės aiškią paskirtį. Numatyta, jog 80 proc. šių pajamų bus pervedama į Valstybės gynybos fondą, taip prisidedant prie šalies gynybos finansavimo ir saugumo stiprinimo.
Pagal galiojančią tvarką, valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama tik neurbanizuotose teritorijose, kurios yra tinkamos žemės ūkio veiklai vykdyti. Vieno parduodamo sklypo plotas negali viršyti 3 hektarų. Be to, nustatyti ir bendri įsigyjamos žemės plotų apribojimai – vienas fizinis ar juridinis asmuo iš valstybės gali įsigyti ne daugiau kaip 21 hektarą žemės ūkio paskirties žemės.
Vertinant žemės koncentraciją, atsižvelgiama ir į susijusių asmenų valdomą žemę. Skaičiuojant kartu su artimų ar susijusių asmenų turimais žemės ūkio paskirties sklypais, bendras leidžiamas plotas negali viršyti 500 hektarų. Šie ribojimai taikomi siekiant užkirsti kelią pernelyg didelei žemės koncentracijai ir sudaryti sąlygas smulkesniems bei vidutiniams ūkiams plėstis.
Žemę įsigyti gali tie asmenys, kurie ne trumpiau kaip trejus metus yra įregistravę ūkininko ūkį arba turi profesinį pasirengimą ūkininkauti. Taip pat būtina sąlyga – per pastaruosius trejus metus deklaruotos pajamos iš žemės ūkio veiklos, patvirtinančios, kad asmuo realiai užsiima žemės ūkiu.
Juridiniams asmenims taikomi papildomi reikalavimai. Jie turi būti žemės ūkio produkcijos gamintojai, o pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos per pastaruosius trejus metus turi sudaryti daugiau nei pusę visų gaunamų pajamų. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų perduodama tiems subjektams, kurie ją naudoja pagal paskirtį ir prisideda prie žemės ūkio sektoriaus plėtros.
Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad žemės pardavimo procesas vykdomas laikantis skaidrumo ir teisėtumo principų, o ūkininkai, pateikę prašymus, apie sprendimus bus informuoti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
