Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, per praėjusius metus Vilniuje buvo sunaudotas rekordinis vandens kiekis – sostinės gyventojai iš viso suvartojo 35,6 mln. kubinių metrų vandens. Tai prilygsta daugiau nei 14 tūkst. olimpinių baseinų.
Per pastaruosius trejus metus vandens suvartojimas sostinėje išaugo 5,4 proc. ir, tikėtina, toliau didės. Tam didžiausią įtaką daro sparčiai besiplečiantis miestas, nuolat augantis gyventojų skaičius ir didėjantys verslo vandens poreikiai. Tai pažymi „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius Viktoras Matonis.
Anot jo, „Vilniaus vandenys“ nuosekliai investuoja į vandenvietes, tinklų atnaujinimą ir technologinius sprendimus, kurie užtikrina patikimą vandens tiekimą sparčiai augančiai sostinei. Jau šį pavasarį prasidės Viršuliškių vandentiekio stoties rekonstrukcija – bus pastatytas trečiasis, 10 tūkst. m³ talpos, vandens rezervuaras. Ši stotis aprūpina vandeniu apie trečdalį Vilniaus gyventojų ir svarbias plėtros teritorijas bei objektus, pavyzdžiui, Santaros klinikas.
Didžiausias vandens suvartojimas – pavasarį
„Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovas nurodo, kad net ir pasiekus patiekto vandens rekordą, praėjusiais metais vandens vartojimas išliko gana stabilus, o didesnių šuolių pavyko išvengti dėl ilgo lietingo laikotarpio. Tradiciškai daugiausia vandens suvartojama pavasarį – ši tendencija fiksuojama bent trejus pastaruosius metus.

Iš dešimties praėjusių metų dienų, kai vandens buvo sunaudota daugiausia, net aštuonios buvo pavasario mėnesiais, o penkios jų – balandį. Šiomis dienomis vandens suvartojimas mieste siekė daugiau nei 105 tūkst. kubinių metrų, o rekordinę balandžio 28-ąją viršijo 107 tūkst. kubinių metrų.
V. Matonio teigimu, vandens patiekimo kreivė atspindi ne tik oro sąlygas, bet ir tai, kas vyksta mieste. Kai vandens suvartojimas sumažėja, galima numanyti, kad miesto gyventojai išvykę poilsiauti – taip dažniausiai nutinka vasarą ir per ilguosius savaitgalius. Tuo tarpu praėjusių metų statistikoje matomi ir išskirtiniai įvykiai, susiję su tuo metu buvusiomis ekstremaliomis situacijomis, įskaitant gaisrų gesinimą. Šios tendencijos patvirtina, kad bendrovė yra pasirengusi užtikrinti patikimą vandens tiekimą tiek kasdieniams, tiek kritiniams miesto poreikiams.
Rezervai leistų patenkinti dar didesnį poreikį
Nors kasmet fiksuojamas augantis vandens suvartojimas, sostinės gyventojai gali būti ramūs – vandens mieste pakanka, o jo ištekliai yra itin dideli.
Dėl milžiniškų, labai kokybiško ir tyro požeminio vandens rezervų Vilniuje per dieną būtų galima išgauti iki 3,7 mln. kubinių metrų geriamojo vandens – maždaug 37 kartus daugiau, negu šiuo metu vidutiniškai suvartojama.
Miesto vandens tiekimo sistema paremta giliųjų gręžinių tinklu, išgręžtų 40–245 metrų gylyje.

