Cukruotas, arba sukietėjęs, medus daugeliui atrodo sugadintas, tačiau tai visiškai natūralus procesas. Patyrę bitininkai pabrėžia, kad tokį medų galima saugiai vartoti ir, laikantis tinkamos technologijos, vos per kelias minutes vėl paversti skysta, patogia naudoti mase.
Kristalizacija yra natūrali meduje esančių cukrų būsena. Anksčiau ar vėliau ji įvyksta beveik kiekviename stiklainėlyje, nepriklausomai nuo jo kilmės ar kokybės. Nors medus išlieka kvapnus ir maistingas, jis tampa mažiau patogus – sunkiau tepti ant duonos ar įmaišyti į gėrimus.
Vis dėlto egzistuoja paprastas ir saugus būdas grąžinti medui skystą konsistenciją. Svarbiausia – vengti skubėjimo ir per didelės kaitros, nes būtent ji labiausiai kenkia produkto savybėms.
Patikimiausias ir bitininkų rekomenduojamas būdas – švelnus šildymas vandens vonelėje. Nuo stiklainio pirmiausia nuimamas dangtelis, o pats indas statomas į puodą su vandeniu. Vanduo šildomas lėtai, jokiu būdu neužvirinant. Optimali temperatūra siekia apie 35–45 laipsnius – būtent tokioje temperatūroje kristalai tirpsta, o medaus aromatas ir fermentai išlieka nepažeisti.
Po maždaug 15 minučių medų verta pradėti švelniai pamaišyti. Stiklainis išimamas tik tada, kai visi kristalai visiškai ištirpsta. Jei paliekama bent dalis kietų gabalėlių, atvėsęs medus labai greitai vėl ims cukruotis.
Nors gali kilti pagunda naudoti mikrobangų krosnelę, specialistai šio metodo nerekomenduoja. Tyrimai rodo, kad mikrobangų poveikis keičia medaus cheminę ir biologinę sudėtį. Kaitinant tokiu būdu, sparčiai mažėja fermentų aktyvumas ir prarandamas antibakterinis poveikis – viena svarbiausių natūralaus medaus savybių.
Be to, mikrobangų krosnelėje greitai didėja hidroksimetilfurfurolo kiekis, kuris susidaro kaitinant cukrus. Aukštas šios medžiagos lygis rodo per didelį kaitinimą ir prastesnę maistinę produkto kokybę.
Norint sulėtinti medaus kristalizaciją, svarbu žinoti, kad jis greičiausiai cukruojasi esant maždaug 14 laipsnių temperatūrai. Apskritai kristalizacija vyksta +5–25 laipsnių intervale, todėl laikymo sąlygos turi didelę reikšmę.
Medų visuomet reikėtų laikyti sandariai uždarytą, nes kontaktas su oru ir drėgme spartina kietėjimą. Geriausia rinktis stiklinę tarą – ji mažiau porėta nei plastikas ir geriau saugo produkto savybes. Taip pat svarbu laikytis švaros ir niekada nenaudoti šaukšto su trupiniais ar kitais maisto likučiais, nes pašalinės dalelės tampa kristalizacijos centrais.
Jei namuose nėra tamsios ir vėsios vietos, medų galima laikyti šaldytuve ar net šaldiklyje. Šaldytuvas tinka tais atvejais, kai patalpose dažnai būna daugiau nei 25 laipsniai šilumos arba nėra galimybės apsaugoti produkto nuo tiesioginės šviesos. Tiesa, šaltyje medus greičiau tirštėja, tačiau jo naudingosios savybės nuo to nenukenčia.
Šaldiklyje laikomas medus taip pat nesugenda. Dėl labai mažo vandens kiekio jis visiškai neužšąla, išsaugo fermentus ir antioksidantus. Todėl renkantis tarp šiltos, saulėtos lentynos ir šalto laikymo, pastarasis variantas medui yra saugesnis.
