Giliai po Arkties vandenyno bangomis, šaltame ir tamsiame vandenyje, slypi nematoma riba, skirianti tuos, kurie turi kažką daugiau, nuo tų, kurie neturi. Šioje vadinamojoje vidurnakčio zonoje dreifuoja ypatinga medūza „Botrynema brucei ellinorae“.
Teigiama, kad kai kurie jos atstovai turi savitą kupolo formą su išsikišimu viršuje, o kiti – glotnūs, be išsikišimo. Neseniai atliktas šių dviejų formų paplitimo tyrimas atskleidė netikėtą dėsningumą 47-osios platumos šiaurėje.
Kaip aiškina jūrų biologas Javieras Montenegro iš Vakarų Australijos universiteto, abi formos randamos Arkties ir subarktiniuose regionuose, tačiau nė vienas be išsikišimo dar nebuvo aptiktas piečiau nei Šiaurės Atlanto srovės riba, nuo Niufaundlendo Grand Banks zonos iki šiaurės vakarų Europos.
Pasaulyje egzistuoja vadinamosios faunos ribos – nematomos linijos, kurios atskiria, kokios gyvūnų rūšys randamos skirtingose zonose. Pavyzdžiui, garsioji Voliso linija Indonezijoje ar Lydekkerio ir Weberio ribos tarp Azijos ir Australijos.
Net jei fizinės kliūtys jau seniai išnykusios, šios ribos išlieka – dėl klimato, vandenyno srovių ar kitų veiksnių. Nustatyti tokias ribas, ypač jūros dugne, yra labai sudėtinga. Montenegro su komanda rinko medūzų pavyzdžius su tinklais ir nuotoliniu būdu valdomais aparatais, taip pat analizavo archyvinius duomenis bei nuotraukas.
Jų genetinė analizė nustebino, nes abi formos priklauso tai pačiai genetinei linijai. Visgi, be išsikišimo esantys egzemplioriai aptinkami tik šiauriau 47-osios platumos, o turintys išsikišimą ir piečiau. Tai rodo, kad kažkas vandenyne, galbūt temperatūra ar srovės, veikia kaip pusiau pralaidus barjeras.
Montenegro teigia, kad šis skirtumas tarp formų, nepaisant genetinio artimumo, leidžia įtarti giliai vandenyne egzistuojant paslaptingą biogeografinį barjerą. Viena iš versijų yra ta, kad išsikišimas galbūt suteikia tam tikrą apsaugą nuo plėšrūnų, todėl tokios formos medūzos lengviau išgyvena pietinėse platumose.
Pasirodo, kad šiauriniai vandenys dominuoja be išsikišimo turinčiais egzemplioriais, o šis faktas tik dar kartą parodo, kiek mažai mes žinome apie vandenynų gelmes. Gali būti, kad panašių barjerų visame pasaulyje daugiau nei manome.
Tai taip pat atskleidžia, kaip svarbu gilintis į medūzinių gyvūnų įvairovę, tarsi žvilgsnį į paslėptą pasaulį, kuris slepia dar daug neištirtų paslapčių.
