Lzinios.lt
Futurity org. nuotr.
Vardų aiškinimu neretai užsiima įvairūs būrėjai, tačiau jo įtaka žmogaus gyvenimui ar karjerai pasidomėti pastaruoju metu nevengia ir solidžios įmonės, ir psichologai.
Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje atliekami įvairūs eksperimentai ir vardų tyrimai. Teigiama, kad tam tikras vardą sudarančių garsų skambesys gali turėti įtakos žmogaus likimui, socialiniam statusui, sveikatai ir netgi pomėgiams. Katalikų bažnyčios atstovai taip pat mėgsta pabrėžti, kad pakrikštijus kūdikį ir suteikus jam antrą vardą mažylis esą pradės naują gyvenimą ir įgis globėjo apsaugą. Tačiau mokslininkai nelinkę tikėti vardo įtaka žmogaus likimui.
Vardas ir vadovo postas
Darbo paieškos portalas CVbankas.lt prieš metus ėmėsi tyrimo, kaip vardas susijęs su darbo perspektyvomis ir kokius vardus turintys asmenys dažniausiai eina aukščiausias pareigas. „Tyrimo ėmėmės sekdami užsienio kolegų pavyzdžiu”, – LŽ teigė CVbankas.lt atstovė Viktorija Steponavičiūtė. Buvo tiriami portalo klientų vardai, jų profesijos ir einamos pareigos.
Pasak V.Steponavičiūtės, paaiškėjo, kad populiariausių vardų TOP 30 sąraše esantis Šarūnas dažniausiai užima vidutinės grandies darbuotojo postą, Deivydas yra vidutinės arba žemiausios grandies darbuotojas, o Rolandas esą patenka tik į darbininkų kategoriją. Nė vieno iš minėtų vardų neaptikta tarp vadovų.
Iš moterų vardų į vadovių ir aukščiausio lygio dešimtuką pretenduoja Inga, Agnė, Lina, Kristina, Asta, Rasa, Aušra, Eglė, Viktorija ir Vaida. Yra tiek vyrų, tiek ir moterų vardų, kurie labiau būdingi tik tam tikrai specialistų kategorijai. Daugelis moterų, pavadintų Rita ir Vilma, į TOP 30 patenka kaip vidutinės grandies specialistės. Žemiausioje kategorijoje dominuoja Karolina, Erika, Aistė, Ingrida, Aurelija. V.Steponavičiūtė neslepia, kad tikriausiai taip yra todėl, kad pastaruoju metu išpopuliarėjusius vardus turintys jaunesni žmonės kol kas neturi pakankamos darbo patirties eiti aukštesnes pareigas.
Daugiausia patirties administravimo, sekretoriavimo, klientų aptarnavimo ir paslaugų srityse, tyrimo duomenimis, turi Kristinos, Linos, Ingos, Rasos, Jurgitos. Logistikos, transporto srityje lyderiauja Tomai, Dariai, Andriai, Mindaugai ir Sauliai.
Beje, amerikiečių mokslininkai skelbiasi tyrinėję vardo ir gyvenimo trukmės ryšį. Ištyrus daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvenimo trukmę, esą paaiškėjo, kad žmonės, kurių vardai prasideda raide D, gyveno trumpiau už tuos, kurių vardai prasideda raidėmis nuo E iki Z.
Populiarumą lemia laikotarpis
Įsitikinimą, kad vardas lemia likimą, mokslininkai vadina onomantija ir primena, jog onomantinę funkciją vardai turėjo labai senais laikais ankstyvosiose bendruomenėse, tarp jų – ir baltų bendruomenėje. „Galima spėti, kad iš įvairių gyvosios gamtos objektų (Beržas, Uosis), gyvūnų pavadinimų (Vilkas, Briedis) atsiradę vardai žmonėms buvo duoti manant, kad jie turi galios globoti žmogaus likimą, o jų gerosios savybės gali būti perduotos žmogui”, – LŽ aiškino Vilniaus universiteto Baltistikos katedros doc. dr. Daiva Sinkevičiūtė. Tačiau, pasak jos, tokių prielaidų nei patvirtinti, nei paneigti realiais faktais negalima. „Neturime patikimų rašytinių šaltinių, tik prielaidas ir spėjimus, kurie kartais remiasi ir fantazijomis”, – teigė kalbininkė. Pati mokslininkė nelinkusi tikėti vardo įtaka žmogaus likimui.
Vardus tyrinėjanti kalbininkė pastebėjo, kad pastaraisiais metais mergaičių vardyne paplito apeliatyvinės (Smiltė, Saulė) kilmės vardai. Mergaitės dažnai pavadinamos ir Ugnėmis, Liepomis. Mėgstami lietuvių mitologinių būtybių – Gabijos, Austėjos – vardai. „Tačiau berniukų vardyne tarp populiariausiųjų lietuviškos kilmės vardų pastaraisiais metais nėra. Labiau linkstama duoti krikščioniškos kilmės vardus”, – teigė D.Sinkevičiūtė.
Anot mokslininkės, vardų populiarumas priklauso nuo daugelio dalykų: laikotarpio, garsių ar istorinių asmenybių populiarumo. „Tėvai, duodami vaikui vardą, tarsi priskiria atžalai tuo vardu vadintų žmonių gerąsias savybes”, – teigė D.Sinkevičiūtė. Kalbininkė pastebi ir naują vardų tendenciją – žmonės linksta duoti tokius vardus, kurie turi kelis kilmės aiškinimus. Štai vardą Ieva galima laikyti ir krikščioniškos kilmės asmenvardžiu, ir sieti jį su lietuvišku ievos medžio pavadinimu.
D.Sinkevičiūtės nuomone, kartais pasirinkti vieną ar kita vardą paskatina noras perduoti vaikaičiams senelių ar kitų artimų žmonių vardus. Vardo parinkimą lemia ir tėvų išsilavinimas, ir socialinė padėtis, ir siekis turėti vienetiniu vardu pavadintą atžalą.
Tikisi šventojo apsaugos
Sena tradicija krikštijant vaikui duoti antrą vardą, anot Kauno arkivyskupijos vyskupo augziliaro Kęstučio Kėvalo, siekia net Jėzaus Kristaus gyvenimo laikus. „Pirmą kartą antrąjį vardą Jėzus Kristus davė vienam iš savo mokinių Simonui, pavadindamas jį Petru – uola”, – LŽ aiškino vyskupas. Esą nuo to momento Simono gyvenime prasidėjo naujas etapas.
K.Kėvalo teigimu, ir krikšto metu žmogui duodant vieno iš šventųjų vardą jam tarsi suteikiama nauja galimybė. Pakrikštytas žmogus lyg ir įgyja globėją, kuris padeda jam ištverti išbandymus, saugo nuo bėdų ir nelaimių. Anot vyskupo K.Kėvalo, kartais antrą vardą parenka dvasininkas, tačiau dažniausiai tėvai. „Tėvai geriau pažįsta savo vaikus, jų būdą, todėl patys parenka šventąjį, kurio palaiminimą nori suteiki savo vaikui. Šventojo vardo pasirinkimas tarsi užprogramuoja žmogaus gyvenimą”, – teigė dvasininkas. Jis pabrėžė, kad ne veltui ir naujasis Katalikų bažnyčios vadovas pasirinko Pranciškaus vardą, simbolizuojantį dvasinį atsinaujinimą, paprastumą ir neturtą, vadinasi, kryptį, kurios laikysis Katalikų bažnyčia jam vadovaujant.
Vardas – tai kodas
Tuo, kad vardas gali turėti kažkiek įtakos žmogaus gyvenimui, neabejoja ir psichologė Janina Janulionienė. Jos teigimu, tai esąs savotiškas kodas. „Kiekviena vardo raidė turi vibraciją, kuri tiesiogiai veikia likimą, būdą ir sveikatą”, – įsitikinusi J.Janulionienė. Kad žmones, turinčius tuos pačius vardus, sieja ir kiti panašumai, J.Janulionienė sako pastebėjusi dirbdama psichologe mokykloje. Pasak psichologės, žmonės, turintys ilgus vardus, esą dažniau būna sudėtingesnio charakterio nei turintys trumpus. J.Janulionienės duomenimis, 6-7 žmonės iš 30 paprastai nori pakeisti tėvų duotą vardą, nes kasdien jį girdėdami blogai jaučiasi. Psichologė tokiu atveju vardą pataria pasikeisti, tuomet galbūt pasikeis ir savijauta. O tėvų užmojus vaikui duoti garsenybės vardą, tikintis, kad ir jis užaugęs pasieks šlovės viršūnę, psichologė vertina skeptiškai. Tačiau ji pripažįsta, kad kartais įžymybių vardais pavadinti žmonės priversti pasitempti ir jau vien dėl to galbūt pasiekia daugiau. Vis dėlto dažniausiai turintys pretenzingus arba įmantrius vardus žmonės jaučiasi ne itin gerai. Taip pat jaučiasi ir vaikai, kuriems tėvai duoda sunkiai protu suvokiamus vardus. Psichologė tėvams pataria rinkti žinomus ir daug metų vartojamus vardus.
