Rytas Baltijos jūroje, regis, neturėjo žadėti nieko ypatingo. Tačiau staiga – du žemai skrendantys kariniai lėktuvai virš jūrinės platformos, kur išgaunama nafta. Skamba kaip scena iš karo lauko, tačiau tai įvyko ne už tūkstančių kilometrų, o vos 70 kilometrų nuo Lenkijos krantų.
Pranešimą paskelbė Lenkijos pasieniečių jūrų padalinys. Ir nors oficialiai teigiama, kad valstybės oro erdvė nebuvo pažeista, pati situacija kelia nerimą – ne tik dėl saugumo, bet ir dėl provokacijų pobūdžio.
Tokios akimirkos primena, kaip greitai įprasta kasdienybė gali virsti diplomatine įtampa. Dviem Rusijos naikintuvams priartėjus prie „Petrobaltik“ platformos, lenkai pasirinko santūrų atsaką. Bet ar tai reiškia, kad situacija laikoma saugia?
Skrydis 150 metrų aukštyje – pažeista apsaugos zona
Incidentas įvyko rugsėjo 19 dieną. Du Rusijos kariniai orlaiviai žemu, vos 150 metrų, aukščiu praskrido virš „Petrobaltik“ platformos. Tai – lenkų kontroliuojamas naftos gavybos objektas Baltijos jūroje, esantis maždaug 70 kilometrų nuo Jastarnios.
Nors Lenkijos karinių pajėgų atstovas pulkininkas leitenantas Jacekas Goryševskis patvirtino, kad valstybinė oro erdvė nebuvo pažeista, jis taip pat nurodė, jog pažeista vadinamoji neprieigos zona – 500 metrų spindulio atstumas nuo platformos, kuriame skrydžiai yra draudžiami.
Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos atstovė Karolina Galeza socialiniame tinkle „X“ patvirtino skrydžio aukštį – apie 150 metrų. Pasak jos, tai buvo akivaizdus draudimo ignoravimas.
Lenkijos atsakas: stebėjimas, o ne eskalacija
Nors situacija potencialiai galėjo virsti kariniu incidentu, Lenkijos pusė reagavo atsargiai. „Karinis atsakas nebuvo būtinas“, – patikino Goryševskis.
Tokį sprendimą lėmė tai, kad Rusijos orlaiviai fiziškai neįskrido į Lenkijos oro erdvę. Tačiau pati provokacija – skridimas virš strategiškai svarbaus infrastruktūros objekto – buvo aiškiai suprasta kaip žinutė.
Tai nėra pirmas kartas, kai Rusijos lėktuvai demonstruoja jėgą arba bando išbandyti NATO narių atsakomąsias reakcijas. Pastaruoju metu tokie epizodai dažnėja – ypač prie Baltijos valstybių ir Lenkijos krantų.
Kitas incidentas tą pačią dieną – šįkart virš Estijos
Vos keliomis valandomis anksčiau, rugsėjo 19-osios rytą, trys Rusijos MiG-31 naikintuvai be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę netoli Vaindlu salos. Ten jie praleido beveik 12 minučių.
Orlaiviai skrido be skrydžio plano, jų atsakikliai buvo išjungti, o radijo ryšio su Estijos oro erdvės kontrole jie nepalaikė.
Estijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį ir įteikė protesto notą. Taip pat paskelbta apie konsultacijų pradžią su sąjungininkais, remiantis ketvirtuoju NATO sutarties straipsniu.
Šis straipsnis numato, kad „šalys turi tartis tarpusavyje, kai kurios iš jų nuomone kyla grėsmė teritoriniam vientisumui, politiniam nepriklausomumui ar saugumui“.
NATO reagavimas – oro patrulių stiprinimas
Po Estijos oro erdvės pažeidimo, į orą buvo pakelti Italijos F-35 naikintuvai. Vėliau rusų orlaivius lydėjo Švedijos JAS 39 „Gripen“ naikintuvai virš Baltijos jūros.
Nors incidentas prie Lenkijos platformos greičiausiai įvyko su kitais orlaiviais, neabejotina, kad tai buvo dalis tos pačios dienos provokacijų virtinės.
Baltijos regionas tampa vis aktualesne karinių veiksmų „repeticijų“ arena. Kiekvienas toks skrydis – net jei jis trumpalaikis – sukuria papildomą įtampą ir priverčia NATO narius būti nuolat pasiruošusius.
Kodėl taikinyje – jūrinė infrastruktūra?
„Petrobaltik“ platforma – ne tik naftos gavybos vieta, bet ir simbolinis objektas. Tai strateginė energetikos infrastruktūra, priklausanti Lenkijos bendrovei „LOTOS“.
Tokie objektai, kaip platformos ar povandeniniai kabeliai, vis dažniau tampa galimų provokacijų taikiniais. Jie pažeidžiami, sunkiai apsaugomi, tačiau ekonomiškai svarbūs.
Rusijos karinės oro pajėgos, praskrendančios netoli tokių objektų, siunčia dviprasmišką žinutę – jėgos demonstravimas, kuris formaliai neperžengia taisyklių, bet faktiškai kelia įtampą.
Provokacijos be kulkų – bet su aiškia žinute
Tiek incidentas virš „Petrobaltik“, tiek skrydis virš Estijos rodo, kad Rusijos taktika neapsiriboja kovos lauku Ukrainoje.
Tokie veiksmai – tai spaudimo priemonė, kuria siekiama patikrinti NATO narių kantrybę, parengtį ir ryžtą reaguoti. Kartais net vienas netikėtas skrydis gali sukelti rimtas diplomatines pasekmes.
Kol kas reakcijos išlieka diplomatinės, tačiau kiekvienas panašus atvejis kelia vis didesnį klausimą: ar tai dar tik provokacijos – ar jau naujos grėsmės pradžia?
Vienas aišku – jūrinė erdvė Baltijos regione tampa ne mažiau įtempta nei sausuma. Ir šioje įtampoje, kiekvienas žemas skrydis gali būti daug garsesnis nei sprogimas.
