Lietuvoje atšalus orams sugrįžta ir ilgai lauktas sniegas. Tačiau kartu su džiaugsmu dėl žiemiškų vaizdų atsiranda ir praktinių rūpesčių – nuo sniego valymo nuo namų stogų iki slidžių šaligatvių ir kiemų. Ypač aktualus tampa klausimas, kas privalo rūpintis sniego valymu daugiabučių namų teritorijose ir kas atsako už galimus incidentus.
Šias situacijas komentuoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkas Rokas Puodžiūnas, pabrėždamas, kad atsakomybė už sniego valymą ir teritorijos priežiūrą kyla ne „iš įpročio“, o tiesiogiai iš teisės aktų.
Civilinis kodeksas nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tai reiškia, kad butų savininkai atsako tik už tuos objektus, kurie jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Šiuo atveju butų savininkams tenka pareiga rūpintis ir tuo žemės sklypo plotu, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra priskirtas daugiabučiui gyvenamajam namui – kai žemės sklypas yra suformuotas ir perduotas namo savininkams valdyti.
Kaip organizuojamas daugiabučio valdymas?
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai gali:
- steigti bendriją;
- sudaryti jungtinės veiklos sutartį;
- pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Nepriklausomai nuo pasirinktos valdymo formos, pareiga rūpintis namui priskirtu žemės sklypu ir jo priežiūra, įskaitant sniego valymą, išlieka. Konkrečios pareigos paskirstomos taip:
- Bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
- Bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą bei žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą ir namui priskirto žemės sklypo priežiūrą.
- Jungtinės veiklos sutarčiai esant, sutartimi nustatomos patalpų savininkų bendrosios teisės, pareigos ir interesai, susiję su namo bendrojo naudojimo objektų ir priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Esminė taisyklė – už švarų ir nukastą daugiabučio namo kiemą atsako žemės sklypo savininkas.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrija, jungtinės veiklos sutartimi veikiantys savininkai ar administratorius) privalo rūpintis tik tuo žemės sklypu, kuris yra namui priskirtas ir perduotas valdyti. Šią pareigą nustato ne tik Civilinis kodeksas, bet ir poįstatyminiai teisės aktai.
Jeigu žemės sklypas daugiabučiui namui nėra priskirtas arba nėra perduotas butų savininkams valdyti, atsakomybė už jo priežiūrą tenka savivaldybei. Tokiu atveju savivaldybė privalo organizuoti sniego valymą, slidumo mažinimą ir kitus teritorijos priežiūros darbus.
Stogo sniegas ir varvekliai: kas privalo juos šalinti?
Kalbant apie daugiabučio namo stogo priežiūrą, situacija dar aiškesnė. Jeigu ant stogo kaupiasi sniegas ar formuojasi ledo varvekliai, keliantys pavojų praeivių sveikatai ar turtui, pareiga tuo pasirūpinti tenka pastato savininkui ar savininkams. Tai yra viena iš esminių statinio saugios eksploatacijos pareigų.
Statinių priežiūros reikalavimai detalizuoti statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 ir kituose teisės aktuose. Šiame reglamente, be kita ko, nustatyta, kad:
- turi būti užtikrinta, jog nesikauptų sniegas ir ledas prie statinio sienų, švieslangių, langų ir kitų vertikaliųjų atitvarų paviršių;
- jei sniegas ar ledas vis dėlto susikaupia, jie privalo būti pašalinti nuo pastato paviršiaus ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu;
- turi būti periodiškai šalinamas nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupęs sniegas, vanduo, dulkės ir kitos sąnašos;
- reguliariai valomos dulkės, tepalai ir kiti teršalai nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių siekiant užtikrinti saugią ir tinkamą pastato eksploataciją.
Jeigu stogo priežiūra žiemos laikotarpiu yra apleidžiama ir nepakankamai užtikrinama saugi aplinka, kilus žalai kitam asmeniui ar jo turtui gali atsirasti civilinė atsakomybė.
Civilinė atsakomybė už žalą
Civilinis kodeksas nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų trūkumų ar sugriuvimo, privalo atlyginti šių objektų savininkas arba valdytojas, nebent būtų įrodyta, kad žala kilo dėl nenugalimos jėgos ar paties nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
Valdytoju laikomas asmuo, kuris objektą turi savo žinioje ir kuriam yra pavesta jį eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti, nepriklausomai nuo to, ar jis yra formaliai laikomas savininku.
Teismų praktika: sniegas ir varvekliai – valdytojo rūpestis
Teismų praktika nuosekliai pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių statinių techninės priežiūros tikslų yra pareiga užtikrinti, kad prie pastato sienų, langų, švieslangių ir kitų vertikaliųjų paviršių nesikauptų sniegas ir ledas, o jiems susikaupus – jie būtų laiku pašalinti, siekiant išvengti pavojaus žmonėms ir turtui.
Sistemiškai vertindamas teisinį reguliavimą, teismas yra pripažinęs, kad gyvenamojo namo administravimas apima ne tik ledo varveklių, bet ir sniego šalinimą nuo stogo, net jei tokia pareiga nėra tiesiogiai išvardyta konkrečiuose nuostatuose. Ši pareiga kyla iš bendros pareigos užtikrinti saugų statinio ir jo konstrukcijų naudojimą, todėl namo administratorius laikytinas gyvenamojo namo valdytoju.
Vienoje byloje nustatyta, kad administratorius netinkamai vykdė jam pavestas administravimo funkcijas: neužtikrino saugaus daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų naudojimo ir laiku nenuvalė sniego bei ledo. Dėl to nuo pastato stogo nukritęs sniegas su ledu apgadino gyventojos automobilį.
Buvo įrodyti visi civilinės atsakomybės elementai, o atsakovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių jį atleisti nuo atsakomybės, todėl teismas priteisė nukentėjusiajai jos patirtą žalą. Pažymėtina, kad automobilis stovėjo draudžiamoje ar akivaizdžiai pavojingoje vietoje, tačiau žalos dydis byloje nebuvo ginčijamas, todėl sprendimas dėl žalos atlyginimo pripažintas pagrįstu.
