Kasmet dirbant su krautuvais ar veikiančiais mechanizmais įvyksta nemažai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. 2024 m. dirbant su krautuvais žuvo 4 ir buvo sunkiai sužaloti 6 darbuotojai, 11 darbuotojų patyrė sunkius ir 2 darbuotojai mirtinus sužalojimus dėl veikiančių įrenginių. 2025 m. per pirmus tris mėnesius jau įvyko 3 mirtini nelaimingi atsitikimai, dirbant su krautuvais, ir 1 mirtinas, dirbant su įrenginiais.
„Skaičiai rodo, kad pavojai, kylantys dirbant su krautuvais ir įrenginiais, vis dar nėra tinkamai valdomi. Kiekvienas iš šių įvykių reiškia prarastą gyvybę ir tragediją šeimai“, – pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
2025-03-20 ŽŪK „Danagro“ (Ukmergės r.) darbuotojas krautuvu su šakėmis krovė betoninius blokus iš priekabos. Blokai nuvirto nuo šakių ir prispaudė bei mirtinai sužalojo šalia buvusį kitą darbuotoją.
2025-02-28 Kauno klinikų sandėlyje buvo keičiamos šviestuvo, esančio apie 5–6 metrų aukštyje, lempos, taigi buvo nuspręsta šviestuvą pasiekti naudojant šakinį krautuvą. Ant krautuvo šakių buvo uždėtas tam tikslui nepritaikytas krovinių transportavimo konteineris, o į jo vidų įlipo minėtos įstaigos specialistas. Krautuvo vairuotojas šakėmis pakėlė konteinerį su darbuotoju, konteineris staiga nuslydo ir krito žemyn kartu su darbuotoju. Darbuotojas nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė.
2025-02-26 UAB „Litmontažas“ darbuotojai vykdė įmonės UAB „Likmerė“ patalpose planinius transporterio remonto darbus. Tuo metu, kai minėti darbuotojai taisė transporterį, jį įjungė UAB „Likmerė“ darbuotojas. Staiga įsijungęs transporteris įtraukė vieną iš jį taisiusių darbuotojų ir mirtinai sužalojo.
2025-01-29 UAB „Šilutės polderiai“ darbuotojas krautuvu LS160 vežė rąstus į dirbtuves. Transportuojant rąstus pagelbėjo dar du įmonės darbuotojai. Atvežus rąstus į dirbtuves ir atkabinus juos nuo krautuvo, krautuvo vairuotojas važiuodamas iš dirbtuvių atbuline eiga partrenkė ir mirtinai sužalojo vieną iš darbuotojų, buvusių krautuvo gale.
„Ypač skaudu, kad tokio pobūdžio nelaimės kartojasi tendencingai, kiekvienais metais, ir iš tokių skaudžių pamokų nepasimokoma“, – pabrėžia S. Balčiūnas. – Techninės priemonės naudojamos netinkamai, ignoruojami pagrindiniai saugos principai. Tai – sisteminių problemų pasekmė.“
Pateikiame keletą 2024 m. įvykusių analogiškų įvykių pavyzdžių.
UAB „2B“ (Telšių r. sav.) gamybos vadovas, kad pakeistų apšvietimo lempą, elektriniu palečių keltuvu buvo pakeltas į maždaug 3 m aukštį. Keičiant lempą darbuotojas nukrito ant grindinio ir sunkiai susižalojo.
UAB „Litesko“ filialo teritorijoje (Marijampolės sav.) įmonės darbuotojas bandė ant teleskopinio krautuvo „John Deer 3415“ uždėti kėlimo šakes, kai kitas įmonės darbuotojas jo nepastebėjo ir, vairuodamas krautuvą, pervažiavo darbuotoją krautuvo priekinio kairiojo rato kraštu. Įvykio metu darbuotojas mirė.
UAB „Gairelita“ (Radviliškio r. sav.) vyriausiasis inžinierius užlipo patikrinti, kaip medienos granulių gamybos įrenginyje byra medienos granulės. Tuo metu įrenginio transporteris įtraukė darbuotojo darbo drabužių skverną ir judėdamas nutraukė jam ranką. Darbuotojas nuo patirtų sužalojimų mirė.
Tokių panašių nelaimingų atsitikimų, susijusių su krautuvų ir įrenginių eksploatacija, būtų galima išvardyti gerokai daugiau, ir jų visų priežastys labai panašios, t. y. netinkamas darbų organizavimas, nepakankama vidaus kontrolė darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, neatliktas profesinės rizikos vertinimas ir darbuotojams privalomų taisyklių nesilaikymas. Paminėtina, kad dažnai tokių nelaimių aukomis tampa ir darbuotojai, kurie nedirba su krautuvais ar įrenginiais, ignoruoja elementariausias darbo saugos taisykles, nepaiso pakabintų saugos ženklų.
„Įmonių vadovų požiūris į saugą darbe turi keistis, – akcentuoja S. Balčiūnas. – Formalus požiūris ir paviršutiniškos kontrolės neužtenka – reikalingas realus, kasdienis saugumo kultūros stiprinimas įmonėje.“ Norime atkreipti įmonių vadovų dėmesį į tai, kad būtent vadovai formuoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos politiką, organizuoja jos įgyvendinimą ir užtikrina darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tokius, kurie kelia didesnį pavojų, būtina nustatyti galimas grėsmes, įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones.
Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte reglamentuota, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Įstatymas įpareigoja darbdavį užtikrinti, kad darbo funkcijoms vykdyti darbuotojams būtų suteiktos tik darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus atitinkančios darbo priemonės, darbo vietos įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, kontroliuotų jų eigą ir pavaldžių darbuotojų veiksmus.
Atkreipiame dėmesį, kad būtinieji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, taikomi darbo įrenginiams ir jų naudojimui, yra nustatyti Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102.
Primename, kad atsakomybė – administracinė ar baudžiamoji – už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, lėmusius sunkius ar mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kyla darbdaviui, darbdavį atstovaujančiam ar darbdavio įgaliotam asmeniui.
