Laikas.lt
Vienas didžiausių alternatyviosios muzikos festivalių Baltijos šalyse „Velnio akmuo“, vyksiantis liepos 12 – 15 dienomis Anykščiuose, bei Norvegijos Karalystės ambasada pristato vieną reikšmingiausių renginio svečių. Tai jau beveik dvidešimt metų gyvuojantis norvegų sunkiosios scenos pasididžiavimas „Kampfar“.
Norvegiško black metalo ir senosios skandinaviškos kultūros sintezė
Galima drąsiai teigti, jog 1994-aisiais susikūrę „Kampfar“ laikosi ant dviejų stabilių kultūrinių masyvų, vienodai svarbių grupės kūrybinei raidai. Pirmasis – senoji skandinavų mitologija bei Norvegijos istorija. Antrasis – šių laikų, bet jau legendiniu vadinamas fenomenas – Norvegijos black metalo tradicija. Kitaip tariant, „Kampfar“ į tikro šiaurietiško black‘o formą įvelka savo senosios kultūros fragmentus. Ir tą daro įdomiai, kokybiškai ir šiuolaikiškai.
Įkvėpimo šaltinis – gamta
Daugybė pagoniškosios pakraipos muzikos kūrėjų teigia jaučiantys itin stiprų ryšį su gamta ir mini ją kaip pagrindinį įkvėpimo šaltinį. Tačiau toli gražu ne kiekvienas toks menininkas ryžtasi visą albumo kūrimo laiką praleisti trobelėje atšiauriuose Norvegijos kalnuose. Būtent didinga kalnų erdvė tapo prieglobsčiu naujausiojo „Kampfar“ darbo „Mare“ kūrybai. To pasekmė – graibstomos albumo kopijos bei neabejotinai pasiekta grupės kūrybos viršūnė. Pasak „Kampfar“ lyderio Dolk, albumai iki „Mare“ buvo tarsi bridimas į vandenį iki kelių, o dabar „Kampfar“ išplaukė į vandenyną.
Nestinga ir merginų dėmesio
Tikriausiai neįprasta, kad pagan black metalo grupės lyderis būtų merginas žavintis širdžių ėdikas. Tačiau „Kampfar“ atveju būtent taip ir yra. Pats to nesiekdamas, Dolk yra ne kartą patekęs į dviprasmiškas situacijas, vienaip ar kitaip susijusias su moterimis. Čia būtų galima paminėti ir koncertą viename Paryžiaus striptizo klube, ir netikėtą incidentą Lenkijos pasienyje, kur moteriškosios lyties pasienietės, Dolk žodžiais tariant, besišypsodamos beveik visiškai nurengė muzikantus prieš suteikdamos jiems leidimą kirsti sieną. O ką jau kalbėti apie šviesiaplaukio pomėgį koncertuoti be marškinėlių, taip demonstruojant įspūdingą tatuiruotę (ant Dolk pilvo puikuojasi didžiulis grupės logotipas).
