Kai pagalvojame apie Velykas, mums dažniausiai kyla asociacijos su margintais kiaušiniais, spalvotais saldainiais ir pavasarinėmis pastelinėmis spalvomis. Tačiau Velykų esmė yra kur kas gilesnė — tai Jėzaus prisikėlimo šventė, suteikianti viltį ne tik šiame gyvenime, bet ir amžinybėje. Tai yra viena svarbiausių krikščioniškų švenčių, tačiau Velykos pasaulyje minimos skirtingai.
Velykų tradicijos Ramiajame vandenyne
Ramiojo vandenyno salose, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje Velykos sutampa su rudens sezono pradžia. Naujosios Zelandijos gyventojai, vadinami „kiviais”, ypatingai vertina karštas bandeles su kryžiumi („hot cross buns“), kurios švenčiant Velykas tampa populiariu kepiniu. Australijoje vietoj Velykų kiškučio dažnai naudojamas vietinis gyvūnas bilbis — nykstanti sterblinių šeimos rŪbė.
Vanuatu salose Velykės yra ypač reikšmingos ir minimos su daugybe bažnyčios renginių, tarp jų — Velykų rytmečio pamaldos, Didžiojo penktadienio ir Velykų pirmadienio šventės.
Velykos pasaulyje: Afrika
Afrikos šalyse Velykos yra vienas didžiausių krikščioniškų renginių. Nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Velykų sekmadienio bažnyčios puošiamos spalvingais audiniais, o šeimos renkasi į pamaldas. Etiopijoje ypatingai švenčiama Fasika — 55 dienų laikotarpis iki Velykų, kurio metu tikintieji pasninkauja, atsisakydami mėsos ir gyvulinės kilmės produktų. Pietų Afrikoje antradienis po Velykų yra švenčiamas kaip „Šeimos diena”, skirta laikui su artimaisiais.
Azijos Velykų tradicijos
Filipinuose Velykos yra didelė religinė šventė. Ten vyksta dvi atskiros procesijos: vyrai eina paskui Jėzaus prisikėlimo atvaizdą, o moterys — paskui Mariją, kuri susitinka su Jėzumi prie bažnyčios. Paskui mergaitės, apsirengusios angelais, nuima Marijos juodą skarą, simbolizuodamos džaugsmą. Indijoje, kur krikščionybė nėra dominuojanti religija, Velykos dažniau minimos kaip pavasario šventė, o dovanoti dekoruotus kiaušinius tampa vis populiaresne tradicija.
Velykos pasaulyje: Europa
Rytų Europoje, įskaitant Rumuniją, Serbiją ir Graikiją, Velykos švenčiamos pagal Julijaus kalendorių, todėl dažnai jos vėluoja viena ar dviem savaitėmis, palyginti su Vakarų pasauliu. Vokietijoje Velykų medžiai puošiami margintais kiaušiniais, o Lenkijoje svarbiausia Velykų dienos dalis yra gausūs pusryčiai su tradicine babka — saldųs mielinės tešlos kepiniu.
Prancūzijoje per Velykų pirmadienį mažas miestelis Bessiėre’as kepa milžinišką omletą, naudodamas tūkstančius kiaušinių. Pasak legendos, ši tradicija atsirado po to, kai Napoleonas paragavo vietinių omletų ir panoro, kad jo kariuomenė gautų didžiulį omletą.
Amerikos Velykos
Bermudoje Velykos švenčiamos leidžiant aitvarus, kas simbolizuoja Jėzaus žngimo į dangų momentą. Kolumbijoje ne tiek Velykų sekmadienis, kiek visa Didžioji savaitė yra svarbi, o daugelis gyventojų tuo laikotarpiu atostogauja.
Jungtinėse Valstijose Velykos dažnai asocijuojasi su plastikiniais kiaušiniais, pripildytais saldainiais, spalvotais margučiais ir dideliais Velykų zuikiais prekybos centruose. Tačiau tikroji šios šventės esmė — Jėzaus prisikėlimo džaugsmas ir viltis, kurią ši diena suteikia krikščionims visame pasaulyje.
Kad ir kurioje pasaulio vietoje būtumėte, Velykos yra laikas apmąstyti Jėzaus auką ir džiaugtis prisikėlimo stebuklu. Tegul ši šventė atneša šviesą, džaugsmą ir viltį!
Šaltinis: https://www.wycliffe.org/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
