Velykų renginys virto skandalu, Trumpui priskirti žodžiai pribloškė net artimiausius

Buvusio JAV prezidento dvasinė patarėja per Velykų renginį Baltuosiuose rūmuose nusprendė nesismulkinti ir, galima sakyti, pakėlė palyginimų kartelę iki dangaus. Tiesiogine prasme.

Kalbėdama prieš susirinkusius svečius, ji ėmė lyginti Donaldą Trumpą su Jėzumi Kristumi – ne metaforiškai, ne atsargiai, o gana tiesmukai. Esą tiek vienas, tiek kitas patyrė išdavystę, kaltinimus ir sunkumus, o dideli pokyčiai visada reikalauja aukos. Skirtumas tik tas, kad šį kartą scena buvo Baltieji rūmai, o ne Evangelija.

Pasak jos, prezidentas „sumokėjo kainą“, kuri beveik kainavo gyvybę, buvo neteisingai apkaltintas ir išgyveno tai, kas „skamba pažįstamai“. Kitaip tariant, paralelės buvo nubrėžtos taip plačiai, kad net Velykų simbolika buvo įtraukta į politinį naratyvą.

Velykinė simbolika su politiniu prieskoniu

Kalba tuo nesibaigė. Toliau buvo priminta apie prisikėlimą, pergalę prieš blogį ir, žinoma, sėkmę visur, prie ko tik prisiliečiama. Šioje vietoje religiniai motyvai ir politinė retorika susiliejo taip glaudžiai, kad net patys klausytojai, tikėtina, turėjo akimirkai susimąstyti, kur tiksliai jie yra.

Pats Trumpas reagavo santūriai – trumpas „ačiū“ ir tiek. Galbūt sunku rasti tinkamus žodžius, kai tave ką tik palygino su viena svarbiausių figūrų krikščionybės istorijoje.

Reakcijos – nuo nuostabos iki pasipiktinimo

Vis dėlto internete tokie palyginimai nesulaukė ovacijų. Priešingai – daugelis reagavo gana aštriai. Teologai ir dvasininkai viešai pareiškė, kad tokie pasisakymai peržengia ribas.

Kai kurie tai įvardijo kaip šventvagystę, kiti – kaip pavojingą religinės simbolikos naudojimą politiniams tikslams. Buvo pastebėta ir tai, kad tokio lygio palyginimai viešoje maldoje skamba, švelniai tariant, ne visai tinkamai.

Netikėtas „nutekėjimas“

Ironiška, bet renginys iš pradžių turėjo likti už uždarų durų. Vis dėlto vaizdo įrašas netyčia atsidūrė viešoje erdvėje, o tada jau, kaip sakoma, žodžio atgal nesugrąžinsi.

Tai tik dar kartą parodė, kad šiuolaikinėje politikoje net ir labiausiai „kamerinės“ akimirkos gali labai greitai tapti viešomis diskusijomis.

Kur baigiasi tikėjimas ir prasideda politika?

Visa ši istorija kelia paprastą, bet svarbų klausimą: kiek toli galima eiti lyginant politinius lyderius su religinėmis figūromis?

Vieniems tai atrodo kaip perdėtas lojalumo demonstravimas, kitiems – kaip visiškai netinkamas simbolikos naudojimas. Bet viena aišku, kad tokie pareiškimai retai lieka nepastebėti.

Ir jei kažkas tikėjosi ramaus, tradicinio Velykų renginio, šį kartą gavo visai kitokį scenarijų.