Velykos – tai džiaugsminga šventė, kupina saldumynų, kulinarinių skanėstų ir tradicijų, susijusių su gyvūnų simbolika. Kiekviena šalis turi savo unikalius papročius, tačiau Vokietijos Velykų tradicijos nusipelno ypatingo dėmesio. Būtent čia, vakarų Vokietijoje, gimė Velykų zuikis – Osterhase.
Velykų zuikio kilmė nėra iki galo aiški. Manoma, kad jis gali būti susijęs su pagonių deivės Eostre vaisingumo festivaliu, nes jos simbolinis gyvūnas buvo triušis. Spėjama, kad XVII amžiuje vokiečių imigrantai atvežė šią tradiciją į JAV. Be to, pirmieji valgomi šokoladiniai Velykų zuikiai taip pat atsirado Vokietijoje XVIII amžiuje.
Velykų tradicijos Vokietijoje: karnavalai ir paradai
Velykų iškilmės prasideda dar Gavėnios pradžioje. Fasching arba Karneval – tai regioniniai šventės pavadinimai, ypač populiarūs Reino regione ir vokiškai kalbančioje Šveicarijoje. Tokiuose miestuose kaip Kelnas vyksta didžiuliai paradai, o miesto pareigūnai, apsirengę spalvingais kostiumais, mėto saldainius minioms.
Tradicinės spurgos
Karnavalo laikotarpiu Vokietijoje neatsiejama tradicija – spurgų valgymas. Tai ypač populiarūs uogiene įdaryti Berliner, Krapfen arba Pfannkuchen (priklausomai nuo regiono). Kadaise „riebusis antradienis“ buvo diena, kai prieš Gavėnią buvo skersta gyvuliai, o iš surinkto taukų pertekliaus gamintos spurgos ir kiti kepiniai.
Velykų tradicijos Vokietijoje: Velykiniai laužai
Kai Velykos artėja ir Gavėnia baigiasi, Vokietijoje įsižiebia tradiciniai Velykiniai laužai. Jie simbolizuoja žiemos pabaigą ir pavasario atėjimą. Kai kuriuose regionuose ant kalvų netgi ridenami degantys mediniai ratai, kurių ugnis simbolizuoja atgimimą.
Velykiniai „medžiai“
Osterstrauss – tai viena gražiausių Velykų tradicijų Vokietijoje. Tai dekoratyvinis puokštės tipo vainikas, sudarytas iš vaismedžių šakų ir puoštas rankomis dažytais Velykų margučiais. Taip pat dažnai naudojamos medinės figūrėlės, vaizduojančios kiškučius ar paukščius. Be to, Osterkranz – Velykų vainikas – dažnai pakeičia Kalėdų vainiką ir gali būti kabinamas arba statomas ant stalo.
Velykų tradicijos Vokietijoje: žalias pyragas
Vokietijoje kiekvienas regionas turi savus Velykų patiekalus. Pavyzdžiui, centrinėje Vokietijoje, Hesse regione, per Didįjį ketvirtadienį (Gründonnerstag) kepamas Grüner Kuchen („žalias pyragas“) su porais ir lašinių gabaliukais. Ši diena siejama su senoviniu papročiu pavasarį valgyti žalias žoleles, stiprinančias organizmą po žiemos.
Pinti saldūs kepiniai
Visoje Vokietijoje Velykų pusryčiams kepama pynutė – tai mielinė tešla, praturtinta sviestu, pienu, kiaušiniais, o dažnai ir razinomis ar citrusinių vaisių žievelėmis. Ši pynutė dažnai simbolizuoja Šventąją Trejybę. Kai kur tešla papildoma migdolų pasta arba aguonų įdaru.
Jei šeimoje yra vaikų, kepiniai gali būti suformuoti į mažus ežiukus, kiškučius ar peliukus, kurių forma išgaunama žirklėmis iškerpant tešlą. O talentingiausi kepėjai netgi gamina sudėtingas figūras, tokias kaip gaidžiai ar kiti gyvūnai.
Vokietijoje Velykos yra ne tik religinė šventė, bet ir proga puoselėti gilias tradicijas, kurių dalis jau seniai paplito po visą pasaulį. Nuo linksmų paradų ir spurgų iki ugnies ritualų ir subtiliai dekoruotų velykinių „medžių“ – ši šalis turi daugybę būdų, kaip paminėti pavasario atgimimą.
Šaltinis: https://www.thekitchn.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
