Verslai kasmet vis aktyviau investuoja į tvarumą ir žaliąsias technologijas. Naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, 93 proc. ES smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių 2024 metais investavo arba planavo investuoti į bent vieną tvarumo iniciatyvą. Lietuvoje šis skaičius taip pat buvo aukštas, ypač energijos taupymo srityje, kur investavo 72 proc. įmonių. Panašu, kad artimiausiais metais procentas gali dar reikšmingiau didėti, ypač, jei tinkamai veiks paramos ir finansavimo mechanizmas.
„Investicijos į tvarumą ir žaliąsias technologijas neretai koreliuoja su inovatyvumu. Šioje srityje turime kuo pasidžiaugti ir tai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos verslai ne tik turi potencialo, bet ir jį išnaudoja. Remiantis 2024 m. Europos inovacijų švieslentės duomenimis, Lietuva užima 18-ąją vietą tarp ES šalių narių.
Per 2023–2024 metus Lietuvos inovacijų ekosistema padarė didžiausią pažangą ES, augdama 3,7 procentinio punkto, kai vidutinė ES šalių pažanga sudarė 0,6 procentinio punkto. Bendras Lietuvos inovacijų indeksas pasiekė 92 balus, kas yra aukščiausias rezultatas per visą šalies istoriją“, – teigia „European Merchant Bank | EMBank“ valdybos narys Aurelijus Šveikauskas.
Ekspertas papildo, kad kalbant apie tokius pasiekimus, reikia nepamiršti paminėti svarbias sudedamąsias dalis – ekosistemą ir SVV. Tinkamai subalansuota finansavimo, verslo konsultavimo, administracinė ir teisinė aplinka leidžia sukurti tokią sistemą, kurioje verslas gali investuoti ne tik į išgyvenimą, bet ir į plėtrą. Todėl labai svarbu, kad visos šios sritys tobulėtų išvien.
SVV paminėta neatsitiktinai. Tokių verslų Lietuvoje yra daugiausiai ir tokie verslai bene labiausiai pajunta rinkos pokyčius. Todėl SVV konkurencingumas stipriai prisideda prie šalies ekonomikos raidos.
Tvarių technologijų integracija
„Eurobarometro“ duomenys rodo, kad Lietuvos įmonės aktyviai ne tik supranta šalies ir visos ES žaliąjį kursą, bet ir tapo svarbia dalimi siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Tarp populiariausių verslų žingsnių įvardijami atliekų mažinimas (78 proc.), energijos taupymas (72 proc.) ir vandens taupymas (64 proc.).
„Įdomu ir tai, kad 28 proc. Lietuvos SVV jau siūlo ekologiškus produktus arba paslaugas, o 9 proc. planuoja tai daryti per artimiausius dvejus metus. Tvarūs produktai tampa ne tik aplinkos apsaugos priemone, bet ir konkurenciniu pranašumu rinkoje.
Tačiau tik 16 proc. Lietuvos SVV turi strategiją, skirtą anglies dioksido emisijoms mažinti. Visgi 25 proc. planuoja tokią strategiją parengti artimiausiu metu. Nors šiai dienai tik mažoji dalis SVV yra pasirengę aiškius planus, tačiau tendencijos rodo augantį dėmesį klimatui neutraliai veiklai“, – sako A. Šveikauskas.
Biurokratiniai labirintai
Nepaisant augančio dėmesio tvaresnių sprendimų integracijai, SVV susiduria su reikšmingais iššūkiais diegiant tvarumo priemones. „Eurobarometro“ duomenys atskleidžia, kad trečdalis verslų pastebi administracinių ir teisinių procedūrų sudėtingumą. Panaši dalis verslo atstovų priduria, kad aplinkosauginiai veiksmai reikšmingai didina sąnaudas, kas apsunkina tolimesnius plėtros žingsnius. Kas ketvirtas verslas pastebi aplinkosaugos ataskaitų teikimo sudėtingumą.
„EMBank“ valdybos nario nuomone, biurokratinis aparatas ir tvarumo specialistų stoka iš dalies stabdo greitesnį verslų judėjimą tvaresnių iniciatyvų link. Tvarumo specialistai bus paklausi profesija, todėl verslai, planuojantys ateities plėtrą, turėtų į tai atsižvelgti.
Reikalinga finansinė injekcija ir konsultacijos
„Eurobarometro“ tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos verslams būtina didesnė parama, siekiant efektyviau naudoti išteklius ir plėtoti žaliąsias technologijas. Įmonės teigia, jog svarbiausia pagalba būtų dotacijos ir subsidijos. Tokį poreikį nurodo kone kas antras verslas.
„Trečdalis verslų taip pat išreiškė konsultacijų dėl priemonių, galinčių pagerinti išteklių naudojimą, poreikį. Panašus procentas apklaustų Lietuvos verslų norėtų laukti pagalbos planuojant finansus, taip pat, gauti konsultacijas apie finansavimo galimybes.
Parama verslui, integruojančiai inovatyvius ir aplinką tausojančius sprendimus kasmet vis labiau įsibėgėja. O tai sustiprina verslų polinkį apsvarstyti plėtros galimybes“, – tvirtina A. Šveikauskas.
Valstybei kasmet numatant milijonus eurų verslo kreditavimui, svarbiausias uždavinys įmonėms – planuoti plėtrą iš anksto ir sekti situaciją rinkoje. Viena finansinė injekcija gali prisidėti prie tikslo pasiekimo, tačiau retu atveju prie nuoseklios įmonės plėtros.
Verslas turi būti budrus
Anot banko valdybos nario, Lietuvos verslams, siekiantiems investuoti į tvarumą 2025 metais, verta atkreipti dėmesį į kelias pagrindines sritis, kurios ne tik prisidės prie aplinkos apsaugos, bet ir suteiks konkurencinį pranašumą rinkoje.
Šiemet ir toliau didelis dėmesys bus skiriamas atsinaujinančios energijos šaltiniams. Investicijos į saulės, vėjo ar biomasės energijos projektus gali sumažinti energijos sąnaudas ir priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tai ne tik padeda aplinkai, bet ir gali būti finansiškai naudinga dėl galimų subsidijų ar mokesčių lengvatų.
Kita, jau tapusi gana įprasta, tačiau išliekanti svarbi kryptis – energijos vartojimo efektyvumo didinimas modernizuojant įrangą, gerinant pastatų izoliaciją ar diegiant išmaniąsias energijos valdymo sistemas. Ateinančiais metais didelę reikšmę turės ir žiedinės ekonomikos sprendimai.
„Perėjimas prie modelių, kurie skatina perdirbimą, atliekų mažinimą ir išteklių pakartotinį naudojimą, gali padėti įmonėms tapti efektyvesnėmis ir mažiau priklausomomis nuo žaliavų kainų svyravimų“, – teigia A. Šveikauskas.
