Kai kurie katinai miegodami skleidžia gana juokingus, žmogaus knarkimą primenančius garsus. Dažniausiai tai visiškai nekaltas reiškinys, rodantis gilų miegą ir visišką atsipalaidavimą. Vis dėlto nuolatinis ar staiga atsiradęs knarkimas gali būti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų požymis. Todėl svarbu žinoti, kodėl katės knarkia, kada tai normalu, o kada reikėtų sunerimti.
Katės garsėja kaip tikros miego meistrės – jos gali miegoti iki 16 valandų per parą, o užmigti sugeba beveik bet kur ir bet kokioje pozoje. Gilus miegas dažnai lemia kvėpavimo takų minkštųjų audinių vibraciją, dėl kurios ir girdimas knarkimas. Tokiais atvejais tai nėra pavojinga ir nereikalauja jokio gydymo.
Tačiau jei knarkimas kartojasi dažnai, tampa garsesnis arba atsiranda staiga, tai gali reikšti kvėpavimo takų problemą. Viena dažniausių priežasčių – nosies ertmės ar viršutinių kvėpavimo takų nepratekamumas. Tai gali būti įgimta ypatybė arba įgyta problema, pavyzdžiui, po traumos ar smūgio.
Kai kurioms kačių veislėms knarkimas pasitaiko dažniau. Ypač tai būdinga persų, Himalajų ir kitoms trumpasnukėms katėms. Jų anatominė kaukolės sandara lemia siauresnius kvėpavimo takus, todėl miegant oras teka sunkiau. Sunkesniais atvejais kvėpavimą gali apsunkinti kreiva nosies pertvara, o efektyviausias sprendimas kartais būna tik chirurginė korekcija.
Knarkimą taip pat dažniau patiria antsvorio turinčios katės. Papildomi kilogramai daro spaudimą krūtinės ląstai, širdžiai ir plaučiams, todėl kvėpavimas tampa sunkesnis, ypač gulint. Tokiu atveju labai svarbu pasirūpinti subalansuota mityba ir skatinti katę daugiau judėti, nes antsvoris neigiamai veikia visą organizmą.
Staigus knarkimas gali atsirasti ir dėl svetimkūnio kvėpavimo takuose. Kartais tai būna maisto gabalėlis, žolės stiebelis ar mažas daiktas, patekęs į nosies ar gerklės sritį. Tokiais atvejais triukšmingas kvėpavimas dažniausiai atsiranda netikėtai ir gali būti lydimas nerimo ar čiaudėjimo.
Nuolatinis knarkimas neretai susijęs su įvairiomis ligomis. Kvėpavimą gali apsunkinti nosies polipai, gleivinės pažeidimai, likę po persirgtų infekcijų, pavyzdžiui, kačių slogos. Taip pat knarkimą gali sukelti gerklės ligos, bronchitas, astma ar alerginės reakcijos.
Jeigu knarkimą lydi kiti simptomai – karščiavimas, apatija, sumažėjęs apetitas, vangumas ar išskyros iš nosies, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Tokie požymiai dažnai rodo virusines ar bakterines infekcijas, kurios be gydymo gali komplikuotis.
Ilgai trunkančio ar reguliariai pasikartojančio knarkimo ignoruoti nereikėtų. Kartais jis gali signalizuoti apie kraujotakos sutrikimus, anemiją, miego apnėją ar kitus rimtesnius susirgimus. Tikslią priežastį gali nustatyti tik veterinarijos gydytojas, atlikęs išsamią apžiūrą ir, jei reikia, papildomus tyrimus.
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Veterinaras įvertina nosies, burnos ir gerklės būklę, patikrina kvėpavimo takus, o prireikus skiria vaizdinius tyrimus. Gydymas gali apimti vaistus nuo infekcijų, alergijų ar astmos, chirurginį polipų pašalinimą, mitybos koregavimą ar svorio mažinimą.
Daugeliu atvejų net ir nedideli pokyčiai – tinkamesnis pašaras, aktyvesnis gyvenimo būdas ir reguliarios profilaktinės apžiūros – padeda sumažinti riziką, kad katės knarkimas taps rimtos ligos požymiu, ir leidžia laiku pastebėti sveikatos problemas.
