Naujas tyrimas rodo, kad kontaktas su dviem specifinėmis vadinamosiomis „amžinai išliekančiomis“ cheminėmis medžiagomis gali paspartinti biologinį senėjimą, ypač vidutinio amžiaus vyrams.
Kalbama apie PFNA (perfluorononano rūgštį) ir PFOSA (perfluorooktansulfonamidą). Tai tik dvi iš tūkstančių „amžinųjų“ cheminių junginių, moksliškai vadinamų PFAS (per- ir polifluoroalkilo medžiagomis).
PFAS junginiai plačiai naudojami nuo XX a. 4–5 dešimtmečių. Jų galima rasti lietpalčiuose, apmušaluose, neprisvylančiose keptuvėse, maisto pakuotėse, gesinimo putose ir daugelyje kitų gaminių.
Ši didžiulė sintetinių medžiagų grupė buvo sukurta taip, kad būtų itin patvari: saugotų paviršius nuo vandens, ugnies ir riebalų, būtų atspari karščiui bei korozijai.
Tačiau būtent ši patvarumo savybė, kaip dabar aiškėja, gali tapti problema. Tvirta, visiems PFAS būdinga anglies ir fluoro grandinė lemia, kad šios medžiagos gali nesuirti iki tūkstančio metų.
Tai kelia susirūpinimą, nes mokslininkai vis dažniau sieja PFAS poveikį su nepalankiomis sveikatos pasekmėmis žmonėms, kurie su jomis susiduria, o tikėtina, kad tai esame beveik visi.
Tarptautinės politikos priemonės jau riboja dalies senesniųjų, vadinamųjų „paveldėtų“, PFAS gamybą. Aiškiai nustatyta, kad bent dvi šios grupės medžiagos tiesiogiai siejamos su tokiais sveikatos sutrikimais kaip vėžys ir širdies bei kraujagyslių ligos. Vis dėlto pakanka nežymiai pakoreguoti molekulinę struktūrą, ir pramonė gali sukurti naujus PFAS junginius, atliekančius panašią funkciją, tačiau nepatenkančius į galiojančius apribojimus.
Šiuo metu rinkoje tebėra daugiau kaip 12 000 PFAS variantų. Tai nereiškia, kad jie saugesni — tiesiog apie daugelio jų poveikį sveikatai kol kas žinoma labai mažai.
Šanchajaus Jiao Tong universiteto mokslininkų vadovaujama komanda nustatė reikšmingą ryšį tarp spartesnio epigenetinio senėjimo vidutinio amžiaus vyrams ir dviejų alternatyvių PFAS junginių — PFNA ir PFOSA (pastarasis laikomas PFOA pirmtaku).
„Šie rezultatai leidžia manyti, kad kai kurios naujesnės PFAS alternatyvos nebūtinai yra mažos rizikos pakaitalai ir dėl savo poveikio aplinkai vertos rimto dėmesio“, — teigia epidemiologas Xiangwei Li.
Li ir jo kolegos šią sąsają aptiko analizuodami viešai prieinamą duomenų rinkinį, kuriame buvo 326 vyresnio amžiaus vyrai ir moterys. Jie 1999–2000 m. dalyvavo JAV Nacionalinėje sveikatos ir mitybos apklausoje ir davė kraujo mėginius.
Atliekant pirminį tyrimą šiuose kraujo mėginiuose buvo nustatytos 11 skirtingų PFAS rūšių koncentracijos.
Tyrėjai taip pat galėjo įvertinti dalyvių biologinį amžių kraujo paėmimo metu, pasitelkę 12 naujai sukurtų epigenetinių „laikrodžių“. Šie metodai biologinį amžių nustato pagal DNR metilinimo lygį, o ne pagal tradiciškai naudojamą telomerų ilgį.
PFNA ir PFOSA buvo aptiktos maždaug 95 proc. dalyvių kraujyje.
50–64 metų vyrų grupėje didesnė PFNA koncentracija kai kuriais (nors ne visais) rodikliais buvo stiprus spartesnio epigenetinio senėjimo prognozinis veiksnys. Moterys tokio efekto nepatyrė, tačiau kodėl šiame kontekste svarbi lytis, kol kas nėra aišku.
„Įtariame, kad vyrai gali būti labiau pažeidžiami, nes tiriami senėjimo žymenys yra stipriai veikiami gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip rūkymas, kuris gali dar labiau sustiprinti šių teršalų žalą“, — aiškina Li.
PFOSA poveikis taip pat buvo siejamas su tam tikrais biologiniais senėjimo žymenimis, nors jie šiek tiek skyrėsi nuo tų, kurie buvo susieti su PFNA.
„Vidutinis amžius yra jautrus biologinis laikotarpis, kai organizmas tampa labiau paveikus su amžiumi susijusiems stresoriams. Tai gali paaiškinti, kodėl ši amžiaus grupė taip jautriai reaguoja į cheminių medžiagų poveikį“, — sako epidemiologė Ya-Qian Xu.
Nors nustatyta sąsaja kelia nerimą, tokio pobūdžio tyrimas dar neįrodo, kad PFAS tiesiogiai sukelia spartesnį senėjimą. Jis leidžia teigti tik tiek, kad tam tikrų rūšių PFAS yra susijusios su greitesniu biologiniu senėjimu. Neatmetama, kad kitas veiksnys, būdingas būtent šio amžiaus vyrams, gali būti susijęs ir su PFAS poveikiu, ir su biologinio senėjimo sparta.
Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į tai, kad PFAS koncentracijos skirtingų lyčių ir amžiaus grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė, taip pat nebuvo nustatyta ryšio tarp biologinio amžiaus ir kitų tirtų PFAS rūšių koncentracijų. Tai leidžia manyti, kad PFNA ir PFOSA gali turėti specifiškesnį poveikį būtent vidutinio amžiaus vyrams.
Kol nebus atlikta daugiau tyrimų, to patikimai patvirtinti negalima.
„Norint sumažinti riziką, žmonėms verta riboti supakuoto maisto vartojimą ir vengti šildyti greitojo maisto pakuotes mikrobangų krosnelėje“, — pataria Li.
Pasak jo, ateityje komanda aktyviai modeliuos, kaip PFAS sąveikauja su kitais dažnai pasitaikančiais teršalais, nes būtina suprasti bendrą šių cheminių mišinių keliamą riziką sveikatai.
