Silpni artimieji žibintai dažnai atrodo kaip nedidelė problema, tačiau realybėje tai – vienas pavojingiausių gedimų kelyje. Prastai apšviesta važiuojamoji dalis sulėtina reakcijos laiką, apsunkina pėsčiųjų ir kliūčių pastebėjimą, o policija už tokį techninį trūkumą be ceremonijų skiria baudą. Laimei, daugeliu atvejų šią bėdą galima pašalinti net neišvykus į autoservisą – tereikia žinoti, kur slypi pagrindinės priežastys. Ir jos dažniausiai daug paprastesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kur dingsta žibintų šviesa?
Pirmasis kaltinamasis – lemputės. Nors jos iš pažiūros gali atrodyti tvarkingos, jų viduje laikui bėgant vyksta procesai, kurie tiesiogiai mažina šviesos intensyvumą. Kaitrinės lemputės siūlelis nuolat dirba aukštoje temperatūroje, todėl laikui bėgant plonėja, silpsta, o pats stiklas tamsėja nuo karščio. Tai reiškia, kad per kelias eksploatacijos metus ryški balta šviesa virsta gelsvu, blyškiu spindesiu. Šią problemą paaštrina ir purvinos žibintų kolbos – dulkės, druskos, purvas bei ultravioletinių spindulių poveikis ilgainiui nuskurdina plastiko skaidrumą, o tai reiškia, kad į kelią patenka vis mažiau šviesos.
Senuose automobiliuose prie problemų prisideda ir reflektoriai. Jų vidinis veidrodis laikui bėgant praranda blizgesį, o kartais net atšoka dekoratyvinė danga, todėl net nauja lemputė nepajėgia suformuoti tinkamo šviesos kūgio. Naujų automobilių savininkai tokią problemą patiria rečiau, tačiau čia atsiranda kita rizika – elektronika. Netinkamai veikiantis žibintų valdymo modulis gali apriboti srovę, o netiksliai sureguliuotas automatinio aukščio reguliavimas gali „nuleisti“ žibintus per žemai.
Negalima pamiršti ir elektros tiekimo sistemos. Silpnai kraunantis generatorius, išsikraunantis akumuliatorius, oksiduoti kontaktai, pažeisti laidai ar pradegę jungtys tiesiogiai mažina įtampą žibintuose – o mažesnė įtampa visada reiškia mažesnę šviesą.
Pirmiausia – vizualinė diagnostika
Žibintų būklės patikrinimą reikia pradėti nuo to, ką matome plika akimi. Dienos šviesoje verta atidžiai apžiūrėti žibintų gaubtus. Jei plastikas atrodo matinantis, apsiblausęs, suraižytas arba viduje matyti vandens lašeliai, tai pirmasis signalas, kad šviesos praradimo priežastis yra pati kolba. Drėgmė žibinto viduje itin pavojinga – ji ne tik difuziškai sklaido šviesą, bet ir spartina reflektoriaus koroziją.
Toliau verta išsiimti lemputes ir apžiūrėti jas iš arčiau. Pajuodavęs stiklas, nelygi spalva ar tamsūs nuosėdų lopai rodo, kad lemputė jau „atidirbo“. Net jei perdegusi tik viena, geriausia keisti abi – skirtumas tarp senos ir naujos lemputės gali būti toks didelis, kad ilgainiui net apsunkins matomumą.
Turint paprastą multimetrą, naudinga patikrinti įtampą lemputės lizduose įjungus žibintus. Ji turėtų būti artima generatoriaus įkrovimo lygiui – apie 13–14 voltų dirbančiu varikliu. Jei rodmuo gerokai mažesnis, kaltas gali būti laidynas, jungtys arba akumuliatorius.
Kaip atgaivinti apsiblaususius žibintus?
Jei žibintų kolbos yra tik nešvarios ar nublukusios, dažnai užtenka kruopštaus valymo ir poliravimo. Pirmiausia žibintus reikia nuplauti šiltu vandeniu ir automobilių šampūnu arba stiklų valikliu. Minkšta mikropluošto šluostė padės pašalinti dulkes ir purvą nebraižant paviršiaus. Kartais toks paprastas žingsnis jau pastebimai pagerina šviesos stiprumą.
Jei plastikas akivaizdžiai apsiblausęs, verta išbandyti žibintų atkūrimo rinkinius. Juose paprastai būna kelių rūšių švitrinis popierius, poliravimo pasta ir apsauginė danga. Procesas nesudėtingas: palaipsniui pašalinama oksiduota plastiko dalis, kol paviršius tampa lygus, vėliau poliruojama iki skaidrumo ir padengiama UV apsauga. Vis dėlto stebuklų tikėtis nereikėtų – jeigu žibinto vidus įtrūkęs, reflektorius vietoje blizgaus veidrodžio tapo matinis, arba drėgmė nuolat kaupiasi lempoje, poliravimas padės tik trumpam. Tokiais atvejais vienintelė išeitis – reflektoriaus restauravimas arba naujo žibinto montavimas.
Akumuliatorius – tylus kaltininkas
Daug vairuotojų neįvertina, kaip smarkiai akumuliatoriaus būklė veikia žibintų šviesą. Senstantis akumuliatorius praranda gebėjimą išlaikyti įtampą, o tai lemia žibintų silpnimą net keliais procentais. Jeigu tuo pačiu metu generatorius nepakankamai įkrauna sistemą, situacija tampa dar prastesnė – įjungus žibintus, šildymą, ventiliatorių ir galinio lango šildymą, įtampa gali nukristi tiek, kad žibintai švies geltonai ir blankiai.
Kontaktų oksidacija taip pat turi didelę reikšmę. Net silpnas paviršinis rūdijimas ar laisva jungtis sukuria įtampos nuostolius. Todėl verta periodiškai valyti žemės jungtis, žibintų lizdus, saugiklių bloką. Tai ypač svarbu senesniems automobiliams, kuriuose laidai ir jungtys nebeturi gamyklinio apsauginio sluoksnio.
Galų gale žibintų šviesos kokybė yra ne vien estetikos klausimas. Tai – elementari saugumo sąlyga, kuri gali lemti, ar kliūtį pastebėsite iš laiku, ar tik tada, kai bus per vėlu. Todėl kiekvienas vairuotojas turėtų bent kartą per sezoną įvertinti žibintų būklę ir imtis prevencinių priemonių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
