„Jokia technologija neatstos žmogiško bendravimo, kad ir kaip kai kuriuos žavėtų pokalbiai su robotais ar avatarais. Galbūt esate buvę koncerte, kai dainininkai pasako kelis žodžius susirinkusių klausytojų kalba – staiga pasigirsta ovacijos, o atmosfera akimirksniu pasikeičia.
Anot Nelsono Mandelos, kai kalbame žmogaus gimtąja kalba, kreipiamės ne į protą, o į širdį, todėl poveikis visiškai kitoks“, – kalbų mokėjimo ir žmogiško ryšio svarbą pabrėžia anglų kalbos filologė, vertėja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė Ringailienė. Už aktyvų daugiakalbystės idėjų sklaidą ją Europos universitetų aljansas „Transform4Europe“ nominavo „Metų herojų“ apdovanojimams.
Pokalbyje su VDU absolvente ir ilgamete dėstytoja, lietuvių kalbos kaip užsienio vadovėlio „Learn and Speak Lithuanian“ autore, aptariamas technologijų vaidmuo kalbų mokymesi, darbo su kalbomis žavesys, VDU kalbų iniciatyvos bei įvairios dr. T. Ringailienės ir Užsienio kalbų instituto veiklos, skirtos daugiakalbystės puoselėjimui Lietuvoje ir kituose Europos universitetuose.
Kalbos – neatsiejama išsilavinimo dalis
Filologė pritaria nuomonei, kad šiandien kalbos ir apskritai humanitariniai mokslai yra šiek tiek nuvertinti – tai matyti ir skirstant finansavimą studijų krepšeliams.
„Mano giliu įsitikinimu, kalbos – neatsiejama išsilavinimo dalis, nes jos yra kur kas daugiau nei žodžiai ar gramatikos taisyklės. Tai – žinios apie įvairias kultūras, kultūrines normas, šalių istoriją, tautosaką, neverbalinę komunikaciją ir t. t. Negalime mokytis kalbos be kultūros arba suprasti kitos kultūros neturėdami kalbos žinių. Šiandieniniame pasaulyje itin svarbus ir tarpkultūrinis dialogas. Tarp darbo su kalbomis ir darbo su žmonėmis dėčiau lygybės ženklą: toks darbas tiesiog negali pabosti“, – įsitikinusi VDU Užsienio kalbų instituto direktorė.
Technologijos skatina keistis
Aptardama dirbtinio intelekto ir kitų technologinių naujovių vaidmenį kalbų mokymesi, pašnekovė pabrėžia, kad šios inovacijos keičia visą pasaulį, tačiau svarbu jas naudoti protingai ir atsakingai.
„Jau dabar galima naudotis daugybe programėlių ir įrankių, kurių kone kasdien atsiranda vis naujų, arba tiesiog kalbėtis su dirbtiniu intelektu ir taip praktikuotis užsienio kalbą. Prognozės – įspūdingos: virtualios realybės įrankiai, galintys simuliuoti realistiškas situacijas, robotai, padedantys mokytis ir turintys neišsemiamą kantrybę, technologinės galimybės sužaidybinti mokymąsi, padaryti jį dar labiau įtraukiantį. Didžiulis technologijų privalumas – suasmenintas mokymasis, galimybė mokytis bet kada ir bet kur“, – pranašumus vardija dr. T. Ringailienė.
Technologijos jau keičia ir vertėjų darbą: mašininis vertimas nuolat tobulėja ir vis tiksliau verčia net į lietuvių kalbą, pasižyminčią sudėtinga gramatika. Dėl to vertėjai neretai tampa labiau postredaktoriais, tikrinančiais ir suvienodinančiais jau išverstą tekstą. Vis dėlto tai nereiškia, kad automatiniai vertėjai gali pakeisti žmogaus darbą, ypač verčiant mažiau techninius, meninius ar kultūriškai jautrius tekstus.
Dirbtinis intelektas gali pagirti, bet tik žmogus gali įkvėpti
„Bent kol kas tik žmogus gali iki galo suvokti kalbos niuansus, netiesiogines reikšmes, meninę kalbą, kultūrines implikacijas. Tik žmogus gali nuspręsti, ar vertimas tikrai atitinka originalą, ar dirbtinis intelektas „neprifantazavo“. Ir tik žmogus gali prisiimti atsakomybę, pavyzdžiui, už netinkamai atliktą vertimą ar pasakyti, ar tai natūrali, kasdien vartojama kalba“, – pabrėžia pašnekovė.
Pasak jos, nors šiandien visiems prieinamos technologijos, leidžiančios lengvai išversti tekstus ar pokalbius, tiesioginis žmogiškas bendravimas mokymesi išlieka itin svarbus: dirbtinis intelektas gali pagirti už parašytą tekstą, tačiau tik mokytojas ar dėstytojas gali iš tiesų įkvėpti, motyvuoti ir būti pavyzdžiu kaip asmenybė. Gyvas ryšys ne mažiau reikšmingas ir darbo bei verslo santykiuose.
„Matome, kad svarbūs tiek verslo, tiek politiniai susitikimai vyksta gyvai. Todėl, gal ir labai idealistiškai, bet labai norisi tikėti, jog žmogiškas ryšys ir gyvas pokalbis nepraras savo svarbos, nepaisant to, kokias pažangias technologijas turėtume ir kaip jos palengvintų gyvenimą ar mokymąsi“, – viliasi VDU Užsienio kalbų instituto direktorė.
Lietuvių kalbos mokosi vis daugiau užsieniečių
Vytauto Didžiojo universitete filologė kas semestrą dėsto lietuvių kalbos kaip užsienio paskaitas, kurių populiarumas pastaraisiais metais gerokai išaugęs: įvairiais lygmenimis rudens semestre lietuvių kalbos buvo mokomasi net šešiolikoje skirtingų grupių. Dr. T. Ringailienė taip pat yra viena iš dėstytojų, vedančių intensyvius VDU lietuvių kalbos kursus užsieniečiams vasarą ir žiemą. Ši jau 26 metus vykdoma iniciatyva kasmet pritraukia gausų būrį norinčių išmokti lietuvių kalbos ir susipažinti su Lietuvos kultūra.
„Užsieniečiams mūsų kalba įdomi ir unikali, nors kartais ir kelia savitų iššūkių. Vieniems sunkiau ištarti tam tikrus garsus, tokius kaip l, r ar v, kitiems sudėtingiau suvokti linksnių sistemą ar giminę, dar kitus nustebina į kitas kalbas visiškai nepanašūs žodžiai. Be abejo, kitų kalbų žinios padeda mokytis lietuvių. Kaip yra sakęs vienas mano buvęs studentas, lietuvių kalba – puikus startas mokytis kitų kalbų, nes joje yra viskas: linksniai, giminė, skaičius, veiksmažodžių asmenavimas, laikai, dalyviai…“, – pasakoja dr. T. Ringailienė.
Jos teigimu, nepaisant kylančių sunkumų, svarbiausia – motyvacija. Kai kurie mišrių tautybių šeimų nariai lietuvių kalbos mokosi dėl savo vaikų, kiti siekia užmegzti ryšį su lietuviškomis šaknimis, senelių ar prosenelių kalba, kultūra ir istorija.
Džiugina kalbų pasiūla ir kitos iniciatyvos
VDU priklauso Europos universitetų aljansui „Transform4Europe“ (T4EU), vienijančiam vienuolika žemyno universitetų. Aukštosios mokyklos organizuoja įvairias iniciatyvas, jungtinius projektus, studentų ir darbuotojų mainus, renginius, padedančius geriau pažinti vieniems kitus. Pasak dr. T. Ringailienės, VDU visame aljanse išsiskiria gausia kalbų pasiūla: tiek universiteto bendruomenę, tiek svečius džiugina galimybė rinktis iš maždaug trisdešimties skirtingų kalbų. Jų gali mokytis visi: studentai, nepriklausomai nuo studijų programos, akademinis ir neakademinis personalas bei plačioji visuomenė.
Šalia formalaus kalbų mokymosi universitetas siūlo ir kitų galimybių bei renginių: Užsienio kalbų instituto rengiamą kasmetinę Europos kalbų dieną, Gimtosios kalbos dieną, nuotolines „kalbų degustacijas“, skirtas rečiau mokomoms kalboms pažinti, taip pat mišrias intensyvias programas, orientuotas pirmiausia į T4EU aljanso studentus ir dėstytojus. Šiemet vienos tokios programos metu Europos kalbų dienos proga surengtas daugiakalbis koncertas, kuriame dainas net dvylika aljanso kalbų atliko VDU Muzikos akademijos studentai. Jiems pasirengti koncertui padėjo gimtakalbiai kolegos iš kitų T4EU universitetų.
Lietuvių kalbos mokėsi ir pusryčiaudami
VDU kartu su kitomis Lietuvos institucijomis taip pat organizavo lietuvių kalbos mokymus karo pabėgėliams iš Ukrainos – A1 ir A2 lygių kursus, kuriuose buvo supažindinama su lietuvių kalba, kultūra, istorija ir žmogaus teisių įgyvendinimu. Buvo surengtas ir kursas šeimoms su įvairaus amžiaus vaikais bei rankdarbių užsiėmimai, kurių metu kartu mokytasi lietuvių kalbos. Dr. T. Ringailienė šiame projekte vedė lietuvių kalbos užsiėmimus, integruotus su maisto gaminimu.
Praėjusiais metais VDU Užsienio kalbų instituto direktorė kartu su kolegomis parengė mokymosi priemonę, skirtą ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos A1–A2 lygiais. Ši priemonė pelnė vieną iš VDU kokybės apdovanojimų, skiriamų pažangiausioms universiteto bendruomenės idėjoms.
T4EU savaitės metu Kaune aljanso universitetų bendruomenės galėjo dalyvauti dar vienoje dr. T. Ringailienės iniciatyvoje – užsiėmimuose „Lithuanian for Breakfast“. Jų dalyviai lietuvių kalbos mokėsi pusryčiaudami: ragavo medų, varškės sūrį, juodą duoną ir kitus lietuviškus produktus. „Turbūt niekas taip nesujungia žmonių kaip kalbos ir maistas“, – įsitikinusi pašnekovė.
Filologė taip pat vadovavo darbo grupei, parengusiai šiuo metu įgyvendinamą nacionalinę kvalifikacijos tobulinimo programą kalbų mokytojams „Daugiakalbystė ir bendradarbiavimas kalbų mokymo(si) procese“.
„Metų herojų“ nominacija ir ateities planai
Įvertinant dr. T. Ringailienės aktyvią veiklą įgyvendinant šias ir kitas plataus dėmesio sulaukiančias kalbų iniciatyvas, aljansas „Transform4Europe“ ją nominavo „Metų herojų“ apdovanojimams, skirtiems įsimintiniausiems metų pasiekimams tarp visų vienuolikos aljanso universitetų.
„Esu labai dėkinga VDU Užsienio kalbų instituto ir T4EU aljanso kolegėms ir kolegoms už palaikymą ir pagalbą įgyvendinant idėjas bei iniciatyvas. Gera jausti paramą, padrąsinimą, galėti pasitarti, kartu generuoti naujus sumanymus. Už puikų T4EU kalbininkų komandos „sulipdymą“ reikėtų padėkoti Sarlando universiteto kalbų centro vadovui dr. Peteriui Tischer, kurio dėka visi esame ne tik kolegos, bet ir bičiuliai“, – sako VDU Užsienio kalbų instituto direktorė.
Ji atskleidžia, kad ateityje universitete planuojama daugiau įvairių iniciatyvų: vasaros mokykla filologams ir kalbų mėgėjams, daugiakalbių stalo žaidimų vakarai ir kitos naujovės.
