Naujas kandidatas į ŽIV vakcinas suteikė vilties, kad ateityje pakaks vos kelių injekcijų, jog susiformuotų stipri ir plataus spektro imuninė apsauga. JAV mokslininkų komanda parodė, kad jų sukurtas baltyminis imunogenas jau po vienos dozės sukelia neutralizuojančių antikūnų gamybos „šuolį“ primatams. Tai gali tapti dideliu proveržiu sudėtingoje kovoje su ŽIV.
Vistaro instituto mokslininkai sukūrė naują ŽIV vakcinos kandidatą, kuris laboratoriniams primatams sukėlė stiprią neutralizuojančių antikūnų reakciją jau po vienos injekcijos. Jei šie rezultatai bus pakartoti klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis, vakcinacijos procesas galėtų tapti kur kas paprastesnis ir prieinamesnis visame pasaulyje.
Apie tai pranešama naujame tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Nature Immunology“.
ŽIV vakcinos kandidatas: kokią strategiją pasirinko mokslininkai
Tyrimo vadovė, biomedicinos mokslų daktarė Amelia Escolano, su komanda susitelkė į specialiai sukurtą ŽIV apvalkalo baltymą, pavadintą WIN332. Tai dirbtinai sukonstruotas baltymas, skirtas tikslingai sužadinti imuninę sistemą ir paskatinti plataus veikimo neutralizuojančių antikūnų gamybą.
Pasak tyrėjų, tradiciniai bandymai sukurti ŽIV vakciną dažnai reikalauja ilgo skiepijimo kurso – nuo 7 iki 10 injekcijų, kad susidarytų pakankamai stipri neutralizuojanti antikūnų reakcija. Tuo tarpu WIN332 imunogenas parodė aiškų efektą jau po pirmosios dozės.
„Paprastai neutralizuojančiai reakcijai pasiekti reikia keleto injekcijų – nuo septynių iki dešimties, tačiau mūsų imunogenas WIN332 parodė ryškų poveikį jau po vienos dozės“, – aiškino A. Escolano.
Pakartotinės injekcijos, jos teigimu, dar labiau sustiprina neutralizacijos lygį ir rodo potencialą sukurti trumpesnį, pacientams patogesnį skiepijimo režimą.
Dėmesio centre – V3 gliukano epitopas
Vienas iš esminių šio darbo aspektų – tai naujas požiūris į vadinamąjį V3 gliukano epitopą ŽIV apvalkalo struktūroje. Anksčiau manyta, kad antikūnams, nukreiptiems į šią sritį, būtina specifinio cukrinio likučio – N332 gliukano – buvimas, kad jie veiktų efektyviai.
Vistaro instituto komanda pasirinko priešingą kelią: jie visiškai pašalino šį cukrinį likutį ir taip sukūrė WIN332 baltymą. Tokia konstrukcija leido imuninei sistemai generuoti neutralizuojančius antikūnus, nepaisant tradiciškai laikytų „būtinų“ struktūrinių sąlygų.
„Viena WIN332 dozė jau po trijų savaičių sukėlė akivaizdžią viruso neutralizaciją“, – teigė pirmasis tyrimo autorius Ignacio Relano-Rodriguez.
Pasak jo, antroji dozė dar labiau padidino vakcinos kandidato efektyvumą: „Tai leidžia sutrumpinti vakcinacijos protokolus ir teoriškai pasiekti apsaugantį imunitetą maždaug trimis injekcijomis.“
Tolesni žingsniai ir klinikiniai tyrimai
Sėkmingi eksperimentai su primatais atkreipė didžiųjų tarptautinių sveikatos organizacijų dėmesį. Planuojama pradėti klinikinius WIN332 tyrimus su žmonėmis, kad būtų įvertintas šio imunogeno saugumas, imunogeniškumas ir reali apsauga nuo ŽIV infekcijos.
Šiuo metu atliekami papildomi ikiklinikiniai eksperimentai, taip pat kuriami nauji, į WIN332 principus orientuoti imunogenai. Mokslininkų tikslas – dar labiau sutrumpinti ir supaprastinti skiepijimo kursą, išlaikant ar net padidinant apsaugos lygį.
„Užmirštas ŽIV giminaitis“ – HTLV-1
Tyrėjai taip pat primena, kad be ŽIV egzistuoja ir kiti pavojingi retrovirusai. Vienas jų – HTLV-1, dažnai vadinamas „pamirštu ŽIV giminaičiu“. Šis virusas plinta panašiais keliais kaip ŽIV: per kraują, lytinius kontaktus bei iš motinos vaikui.
HTLV-1 gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus, įskaitant paralyžių, o kai kuriais atvejais – itin agresyvų vėžį. Nepaisant to, apie šį virusą visuomenėje kalbama gerokai mažiau, nei apie ŽIV, nors tam tikruose pasaulio regionuose jis kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai.
