Vienas ingredientas pakeičia viską: juodoji arbata gali sukelti kraujo spaudimo šuolį
Juodojoje arbatoje yra teino – kofeino rūšies, kuri veikia švelniau, tačiau ilgiau nei kavoje esantis kofeinas. Kartu su taninais jis gali laikinai susiaurinti kraujagysles ir šiek tiek pagreitinti širdies darbą. Žmonėms, kurių kraujospūdis žemas ir kurie rytais jaučia vangumą, tai gali būti naudinga: arbata padeda prabusti ir sumažina galvos skausmą. Vis dėlto tiems, kurių rodikliai dažnai viršija 140/90, stiprus gėrimas gali išprovokuoti pavojingą kraujospūdžio šuolį.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti cukrui. Įdėjus saldiklių, pasikeičia arbatos glikeminis indeksas ir greitėja teino pasisavinimas. Gliukozė greitai patenka į kraują, skatina insulino išsiskyrimą, o tai gali lemti staigų ir sunkiai prognozuojamą kraujospūdžio padidėjimą. Nesaldi arbata rodiklius pakelia tolygiau ir trumpam, o saldi gali sukelti tikrą „smūgį“ kraujagyslėms.
Gryna juodoji arbata yra turtinga flavonoidų – antioksidantų, kurie stiprina kraujagysles ir gerina jų reakciją į aplinkos pokyčius. Reguliarus 2–3 puodelių nesaldžios arbatos vartojimas kasdien gali prisidėti prie „blogojo“ cholesterolio mažinimo ir ilgainiui turėti teigiamą poveikį net žmonėms, turintiems hipertenziją.
Svarbi ir gėrimo temperatūra. Per karšta arbata iš pradžių išplečia, o vėliau staigiai susiaurina stemplės ir krūtinės srities kraujagysles, todėl kraujospūdis gali padidėti. Saugiausia arbatos temperatūra – 55–60 °C.
Taip pat yra rimtų ribojimų: po 18:00 stiprios arbatos gerti nerekomenduojama. Teinas pasišalina lėtai, todėl net ir nejaučiant ryškaus žvalumo nervų sistema gali išlikti sujaudinta – tai trikdo miegą ir natūralius miego ciklus.
Stipri juodoji arbata neretai pakeičia rytinę kavą, tačiau jos poveikis organizmui yra gerokai sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dietologai paaiškina, kaip saldi ir nesaldi šio gėrimo versijos veikia arterinį kraujospūdį ir savijautą.
Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Juodojoje arbatoje yra teino – kofeino rūšies, kuri veikia švelniau, tačiau ilgiau nei kavoje esantis kofeinas. Kartu su taninais jis gali laikinai susiaurinti kraujagysles ir šiek tiek pagreitinti širdies darbą. Žmonėms, kurių kraujospūdis žemas ir kurie rytais jaučia vangumą, tai gali būti naudinga: arbata padeda prabusti ir sumažina galvos skausmą. Vis dėlto tiems, kurių rodikliai dažnai viršija 140/90, stiprus gėrimas gali išprovokuoti pavojingą kraujospūdžio šuolį.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti cukrui. Įdėjus saldiklių, pasikeičia arbatos glikeminis indeksas ir greitėja teino pasisavinimas. Gliukozė greitai patenka į kraują, skatina insulino išsiskyrimą, o tai gali lemti staigų ir sunkiai prognozuojamą kraujospūdžio padidėjimą. Nesaldi arbata rodiklius pakelia tolygiau ir trumpam, o saldi gali sukelti tikrą „smūgį“ kraujagyslėms.
Gryna juodoji arbata yra turtinga flavonoidų – antioksidantų, kurie stiprina kraujagysles ir gerina jų reakciją į aplinkos pokyčius. Reguliarus 2–3 puodelių nesaldžios arbatos vartojimas kasdien gali prisidėti prie „blogojo“ cholesterolio mažinimo ir ilgainiui turėti teigiamą poveikį net žmonėms, turintiems hipertenziją.
Svarbi ir gėrimo temperatūra. Per karšta arbata iš pradžių išplečia, o vėliau staigiai susiaurina stemplės ir krūtinės srities kraujagysles, todėl kraujospūdis gali padidėti. Saugiausia arbatos temperatūra – 55–60 °C.
Taip pat yra rimtų ribojimų: po 18:00 stiprios arbatos gerti nerekomenduojama. Teinas pasišalina lėtai, todėl net ir nejaučiant ryškaus žvalumo nervų sistema gali išlikti sujaudinta – tai trikdo miegą ir natūralius miego ciklus.
