Ilgas sėdėjimas gali pakenkti ne tik fizinei sveikatai, bet ir smegenų veiklai. Vis dėlto, kaip rodo Švedijoje, „Karolinskos instituto“ mokslininkų atliktas tyrimas, itin svarbu, kuo žmogus užsiima sėdėdamas.
Tyrėjai beveik du dešimtmečius stebėjo daugiau nei 20 tūkst. žmonių ir nustatė, kad ne visi sėdėjimo įpročiai vienodai pavojingi.
„Smegenys veikia kaip raumuo. Jei jų netreniruojame, tai neigiamai atsiliepia atminčiai ir gebėjimui mokytis“, – aiškino pagrindinis tyrimo autorius Matsas Hallgrenas.
Specialistai sėdimas veiklas suskirstė į dvi grupes: protiškai aktyvias ir pasyvias. Prie aktyvių priskirti skaitymas, darbas, galvosūkių sprendimas ar mezgimas. Pasyviomis laikomas televizoriaus žiūrėjimas, be tikslo naršymas internete bei socialinių tinklų peržiūra. Būtent pasyvus sėdėjimas, tyrėjų teigimu, kelia didžiausią riziką smegenims.
„Dalyviai, kurie daugiau laiko praleido protiškai pasyvioje būsenoje, turėjo reikšmingai didesnę demencijos riziką“, – pridūrė M. Hallgrenas.
Mokslininkai pabrėžia, kad net nedideli įpročių pokyčiai gali turėti apčiuopiamos naudos. Jų skaičiavimais, viena valanda protiškai aktyvios veiklos sėdint demencijos riziką sumažina maždaug 4 proc. Jei pasyvi veikla pakeičiama aktyvia, rizika sumažėja apie 7 proc. O derinant fizinį judėjimą su protiniu darbu, grėsmę galima sumažinti iki 11 proc.
Atskirą dėmesį tyrėjai atkreipė į šiuolaikinius skaitmeninius įpročius – ypač į nesibaigiantį socialinių tinklų naujienų srauto slinkimą ir trumpų vaizdo įrašų žiūrėjimą.
„Tai paveiks jūsų gebėjimą apdoroti informaciją. Kai prireiks susikaupimo, tai taps sudėtingiau“, – perspėjo neurologas Husseinas Yassinas.
Taip pat primenama, kad kepenys yra vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų – nuo kraujo valymo iki medžiagų apykaitos reguliavimo. Norint išsaugoti jų sveikatą, nebūtina išleisti didelių sumų brangiems papildams ar vadinamiesiems supermaistams.
