Mokslininkų grupė iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Ispanijos šešiolika metų stebėjo daugiau nei 10 000 žmonių, vyresnių nei 50 metų, siekdami išsiaiškinti, kaip gyvenimo kokybė susijusi su atminties išsaugojimu.
Išvados, publikuotos žurnale „Aging & Mental Health“, rodo, kad tie, kurie jautėsi laimingesni, pozityvesni ir turėjo daugiau savarankiškumo, per visą laikotarpį atliko geriau atminties testus.
Dalyviai, kuriems nebuvo diagnozuoti jokių pažinimo sutrikimų, taip pat dažniau teigė jaučiantys stipresnį gyvenimo kontrolės jausmą bei galimybę patiems spręsti, kaip gyventi.
Tyrėjai nustatė nuosaikų, bet reikšmingą ryšį tarp psichologinės savijautos ir atminties, net ir atsižvelgę į depresijos požymius. Vis dėlto, nors geresnė savijauta buvo susijusi su stipresne atmintimi, atvirkštinės koreliacijos, kad geresnė atmintis pagerina emocinę būklę, nepavyko patvirtinti.
Svarba vyresniam amžiui
Pagrindinė tyrimo išvada – psichologinė gerovė gali būti vienas iš veiksnių, padedančių ilgiau išlaikyti pažinimo funkcijas senstant.
Tyrėjai pabrėžė, kad tokios intervencijos kaip sąmoningumo praktikos gali būti veiksmingos priemonės užkirsti kelią atminties silpnėjimui.
Anot dr. Amber John iš Liverpulio universiteto, „jeigu pavyks įrodyti priežastinį ryšį, tai reikš, kad investicijos į geresnę savijautą gali apsaugoti nuo vėlyvojo gyvenimo atminties problemų“.
Vertinimas remiantis ilgamečiais duomenimis
Duomenys buvo surinkti iš 10 760 britų, dalyvavusių Anglijos senėjimo tyrime (English Longitudinal Study of Ageing). Kas dvejus metus jie buvo vertinami dėl atminties ir psichologinės savijautos.
Dalyviams pateikti klausimai apie jų kontrolės jausmą, autonomiją, savirealizaciją ir bendrą gyvenimo pilnatvę, o atmintis vertinta pagal jų gebėjimą prisiminti žodžius po trumpos pertraukos.
Rezultatai aiškūs – laimingesni žmonės atsimena geriau
Rezultatai parodė, kad aukštesnė savijauta susijusi su geresne atmintimi net ir tada, kai buvo atsižvelgta į galimą depresijos poveikį. Tai reiškia, kad net nepriklausomai nuo liūdesio ar nerimo simptomų, psichologinė savijauta veikia kognityvinius gebėjimus.
Tarp galimų paaiškinimų, tiek biologiniai veiksniai, tiek gyvenimo būdo ypatybės, fizinis aktyvumas, socialiniai ryšiai.
Ar bloga savijauta gali būti pirmas demencijos ženklas?
Nors tyrėjai nepateikė tiesioginių įrodymų, kad silpnėjanti atmintis mažina gerovę, jie neatmeta tokios galimybės. Galbūt sumažėjusi psichologinė būsena, o tai vienas iš pirmųjų kognityvinių sutrikimų požymių, dar prieš pasirodant akivaizdiems simptomams.
„Rūpintis savo emocine būkle yra svarbu ne tik psichologinei, bet ir bendrai sveikatai. Tai paprastas žingsnis, padedantis apsisaugoti nuo ilgalaikių atminties sutrikimų ir demencijos“, – teigė Emma Taylor iš „Alzheimer’s Research UK“.
Ji priduria, kad tarp keturiolikos pripažintų demencijos rizikos veiksnių yra ir depresija, socialinė izoliacija, fizinio aktyvumo stoka – visi jie glaudžiai susiję su psichologine savijauta.
Net 16 metų trukęs tyrimas leidžia daryti reikšmingas išvadas apie ilgalaikius ryšius tarp emocinės būsenos ir smegenų funkcijų.
Tyrimo autoriai tikisi, kad ateityje jų rezultatai paskatins platesnius tyrimus, kurie padės kurti veiksmingas strategijas, skirtas gerinti kognityvinę sveikatą senėjimo visuomenėje.
Anot dr. Emily Willroth iš Vašingtono universiteto, „jei šie rezultatai bus pagrįsti tolesniais tyrimais, galime tikėtis praktinių sprendimų, kurie padės išlaikyti aiškų protą vyresniame amžiuje“.
