Europos Sąjunga ilgą laiką buvo laikoma viena ryžtingiausių skaitmeninės privatumo apsaugos gynėjų. Tačiau naujai siūlomas teisės aktų paketas pradeda keisti iki šiol galiojusias taisykles ir kelia rimtą nerimą. Ekspertai įspėja, kad šios permainos gali smarkiai susilpninti piliečių teises ir pakeisti pusiausvyrą tarp technologijų plėtros ir žmogaus privatumo.
Europos Komisijos pristatytas „Digital Omnibus“ paketas apima svarbiausių duomenų ir technologijų reguliavimų korekcijas. Jame numatomi pakeitimai duomenų apsaugos srityje, naujos nuostatos dėl dirbtinio intelekto ir patobulinimai susiję su kibernetiniu saugumu. Dalis šių iniciatyvų pristatomos kaip techniniai patobulinimai, tačiau jų poveikis gali būti kur kas platesnis.
Žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad toks reguliacinis posūkis gali tapti lūžio tašku, po kurio Europos privatumo standartai nebebus tokie tvirti kaip anksčiau. Nors dalis pokyčių iš pirmo žvilgsnio atrodo racionalūs, jų ilgalaikės pasekmės gali būti daug sudėtingesnės. Tai kelia klausimų dėl skaidrumo, duomenų apsaugos ir visuomenės saugumo.
Pakeitimai slapukų tvarkyme ir galimos rizikos piliečiams
Paprastam interneto vartotojui labiausiai matomi pokyčiai bus susiję su slapukų tvarkymu. Vietoje nuolat iššokančių langų kiekvienoje svetainėje galės būti nustatytos bendros naršyklės taisyklės. Toks modelis turėtų sumažinti trikdžių kiekį ir padėti įmonėms sutaupyti dideles sumas.
Tačiau kartu numatoma, kad tam tikri mažos rizikos slapukai galėtų būti naudojami net be vartotojo sutikimo. Kritikai įspėja, kad tokia kryptis mažina asmens kontrolę internete. Komisija teigia, kad bendras sutaupymas gali siekti šimtus milijonų eurų, bet žmogaus teisių gynėjai mato ir kitą medalio pusę.
Kur kas didesnių abejonių kelia siūlomi RODO pakeitimai, leidžiantys lengviau dalytis anonimizuotais duomenimis. Nors formaliai kalbama apie saugias procedūras, modernios analizės priemonės dažnai leidžia atkurti asmenų tapatybę. Tai reiškia, kad net gerai paslėpti duomenys gali tapti atsekami ir pažeisti privačius gyvenimus.
Dirbtinio intelekto reguliavimo švelninimas ir nauja priežiūra
Vos prieš metus įsigaliojęs Dirbtinio intelekto aktas jau laukia pirmųjų pakeitimų. Įmonės galės neregistruoti tam tikrų aukštos rizikos sistemų, jei jų naudojimas bus laikomas saugiu. Kyla klausimas, kas priims galutinius sprendimus ir kaip bus užtikrinamas objektyvumas.
Mažesniems verslams bus supaprastinta dokumentacija, kad jie galėtų greičiau diegti inovacijas. Didžiųjų platformų naudojamus DI modelius prižiūrės speciali Europos agentūra. Kai kurios nuostatos įsigalios tik po kelerių metų, tad poveikis jausis palaipsniui.
Kibernetinio saugumo srityje siūloma įsteigti vieną bendrą incidentų registravimo punktą. Dabar įmonėms tenka teikti pranešimus skirtingoms institucijoms, todėl procesas tampa gremėzdiškas. Supaprastinimas, Komisijos vertinimu, galėtų sutaupyti milijardus ir sumažinti administracinę naštą.
Nevyriausybinių organizacijų prieštaravimai ir būsimų derybų svarba
Pilietinės visuomenės reakcija buvo itin kritiška. Net 127 organizacijos pareiškė, kad šis paketas yra didžiausias žingsnis atgal skaitmeninių teisių srityje. Jų teigimu, siūlomos nuostatos gali susilpninti apsaugą, kuri iki šiol saugojo žmones nuo valdžios ir korporacijų piktnaudžiavimo.
Tuo metu technologijų sektoriaus atstovai tvirtina, kad pokyčiai nepakankamai drąsūs. Pasak jų, dabartinė reguliacinė aplinka išlieka pernelyg sudėtinga, o realios reformos vis dar laukia. Skirtingos pozicijos rodo, kad rasti bendrą sutarimą nebus paprasta.
„Digital Omnibus“ paketas jau perduotas Europos Parlamentui ir Tarybai. Galutinis įstatymų tekstas priklausys nuo intensyvių diskusijų ir kompromisų tarp institucijų bei valstybių. Derybų baigtis lems, ar Europa išlaikys savo privatumo standartus, ar pasirinks naują technologinį kursą.
