Vienas sprendimas ir viskas persikels į skaitmeninę erdvę: kas laukia Lietuvos piliečių?

Seime bręsta pokyčiai, kurie galėtų iš esmės pakeisti tai, kaip Lietuvoje renkami piliečių parašai rinkimuose. Siūloma aiškiai įtvirtinti, kad parašų rinkimas turi vykti ne tik popieriuje, bet ir pilnai funkcionuoti skaitmeninėje erdvėje.

Šiandieninė sistema, nors ir leidžia rinkti parašus elektroniniu būdu, vis dar palieka nemažai spragų. Rinkimų dalyviai dažnai neturi galimybės matyti viso proceso, o tai kelia klausimų dėl skaidrumo ir efektyvumo.

Kitaip tariant – technologijos yra, bet jų pritaikymas vis dar stringa.

Siūlomi pokyčiai VRK sistemoje

Pataisas inicijavęs Seimo narys Ignas Vėgėlė siūlo įpareigoti „VRK“ savo informacinėje sistemoje sukurti pilnavertę prieigą prie elektroninių parašų rinkimo lapų. Tai reikštų, kad rinkimų dalyviai galėtų ne tik rinkti parašus internetu, bet ir realiu laiku stebėti jų skaičių, būklę ir pakankamumą.

Pagal siūlymą, ši prieiga turėtų būti suteikiama ne vėliau kaip per penkias dienas nuo kreipimosi. Tai iš esmės sulygintų popierinių ir elektroninių parašų rinkimo galimybes, kurios dabar nėra lygiavertės.

Dabartinės sistemos spragos

Šiuo metu galiojanti tvarka įpareigoja „VRK“ išduoti popierinius parašų rinkimo lapus, tačiau apie elektroninę jų versiją kalbama gana miglotai. Dėl to praktikoje susidaro situacija, kai kandidatai ar politinės organizacijos renka parašus skaitmeniniu būdu, bet negali pilnai kontroliuoti proceso.

Tai reiškia, kad jie nemato tikslaus surinktų parašų skaičiaus, negali įvertinti, ar jau pasiekta reikalinga riba, ir neturi galimybės operatyviai koreguoti savo veiksmų. Tokia situacija ypač problemiška trumpų kampanijų metu, kai kiekviena diena yra svarbi.

Teismo sprendimas – svarbus argumentas

Įdomu tai, kad šis klausimas jau buvo pasiekęs teismus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų sausio mėnesį išaiškino, jog pareiga išduoti parašų rinkimo lapus iš esmės reiškia ir pareigą sudaryti galimybę naudotis jų elektronine forma.

Tai suteikia teisinį pagrindą siūlomiems pakeitimams. Kitaip tariant, įstatymo pataisos šiuo atveju ne kuria naują praktiką, o labiau įtvirtina tai, kas jau buvo pripažinta teisės aiškinimo lygmeniu.

Ką tai reikštų praktikoje?

Jeigu šios pataisos būtų priimtos, politinės partijos, komitetai ir kandidatai galėtų kur kas efektyviau valdyti parašų rinkimo procesą. Jie matytų visą situaciją vienoje sistemoje – tiek popierinius, tiek elektroninius parašus.

Tai ne tik palengvintų organizacinį darbą, bet ir padidintų skaidrumą. Mažiau vietos liktų interpretacijoms, klaidoms ar techniniams nesusipratimams.

Be to, toks sprendimas geriau atitiktų šiuolaikinius rinkėjų įpročius – vis daugiau žmonių nori dalyvauti procesuose nuotoliniu būdu, greitai ir paprastai.

Ar pakaks politinės valios?

Vis dėlto kelias iki šių pokyčių dar nėra aiškus. Nors po pateikimo pataisoms pritarta be prieštaravimų, dalis parlamentarų susilaikė, o tai rodo, kad diskusijų dar bus.

Svarbiausia kliūtis – tai, kad Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas. Jo keitimui reikalinga ne mažesnė kaip 85 Seimo narių balsų dauguma, todėl be platesnio politinio sutarimo šios pataisos nebus priimtos.

Artimiausi mėnesiai parodys, ar skaitmenizavimo idėja sulauks pakankamo palaikymo, ar liks dar vienu bandymu modernizuoti sistemą, kuris taip ir nebus įgyvendintas.