Psichologai seniai pastebėjo, kad emocinės būsenos vyrus ir moteris veikia nevienodai. Kai gyvenimas ima slysti iš rankų, moterys dažniau linkusios į depresiją, o vyrai tampa irzlūs arba užsisklendžia savyje.
Tačiau yra vienas jausmas, bendras abiem lytims – tai vienatvė. Vis dėlto net ir ši bendra patirtis turi ryškių lyčių skirtumų. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai moterys dažniau nei vyrai prisipažįsta jaučiančios vienatvę. Tačiau situacija pasikeičia, kai įvertinamas šeiminis statusas.
Susituokusios moterys dažniau jaučiasi vienišos nei susituokę vyrai. Tuo tarpu vieniši vyrai gerokai lenkia vienišas moteris pagal išgyvenamos vienatvės lygį. Psichologų teigimu, taip yra dėl skirtingos socialinių ryšių struktūros.
Moterys paprastai turi platesnį artimų, emociškai reikšmingų draugų ratą ir visų lūkesčių nesutelkia tik į partnerį.
Vyrai dažniau remiasi žmona ar partnere kaip pagrindiniu emocinės paramos šaltiniu. Kai šis ryšys nutrūksta, vyras dažnai lieka tarsi socialiniame vakuume.
Maskuliniškumo barjerai: kodėl vyrams sunkiau prisipažinti
Paradoksalu, bet moterys dažniau pripažįsta savo vienatvę, nors nebūtinai ją išgyvena giliau.
Sociologų teigimu, moterys labiau linkusios atvirai kalbėti apie vienatvę, nes joms tai sukelia mažiau neigiamų socialinių pasekmių.
Vyrams tuo tarpu tenka susidurti su stipriu kultūriniu barjeru:
- kuo labiau vyras save laiko „tikru vyru“, tuo mažiau jis linkęs pripažinti emocinį pažeidžiamumą;
- įsivaizdavimas, kas yra „vyriška“, atitolina juos nuo atvirų pokalbių apie vienatvę net tada, kai ji labai skaudi.
Dėl to vyriška vienatvė dažnai lieka paslėpta. Būtent tai ją daro pavojingesnę – ji kaupiasi tyliai ir gali virsti rimtomis psichologinėmis problemomis.
Kaip vyrai ir moterys kovoja su vienatve?
Elgesio strategijos, bandant įveikti vienatvę, taip pat gana skirtingos. Vyrai dažniau siekia kompensuoti ją per socialinį aktyvumą. Jie lankosi sporto klubuose, būreliuose, renginiuose, aktyviau mezga pažintis. Jiems svarbu turėti platų, nors ir ne visada gilų, kontaktų ratą.
Moterys daugiau dėmesio skiria santykių kokybei. Joms svarbi artumo, pasitikėjimo, atvirumo atmosfera. Draugų jos gali turėti mažiau, bet ryšiai paprastai būna artimesni ir gilesni. Praradus tokius svarbius ryšius, moterims emocinis smūgis stipresnis, tačiau jos dažniau ieško pagalbos ir paramos.
Vyrai, praradę savo „socialinį tinklą“, rizikuoja likti vieni – tyliai ir ilgam, nes retai drįsta apie tai kalbėti.
Lyčių skirtumų modelis: kaip išgyvenama vienatvė?
Apibendrinant, galima išskirti tam tikrą vyriškos ir moteriškos vienatvės modelį.
Moterys labiau vertina ryšių gilumą ir lengviau pripažįsta emocinį poreikį. Joms socialiai priimtina kalbėti apie vienatvę, ieškoti emocinės paramos, dalytis išgyvenimais.
Vyrai dažniau orientuojasi į platesnį pažįstamų ratą, bet rečiau pripažįsta, kad jiems trūksta gilesnių emocinių kontaktų.
Jeigu moteris netenka kelių artimų draugių ar svarbių santykių, ji tai patiria skausmingai, tačiau dažniau kreipiasi pagalbos – į šeimą, draugus ar specialistus.
Jeigu vyras išsiskiria su partnere ar praranda savo socialinį ratą, jis dažnai išgyvena gilią, bet neįvardytą vienatvę. Tai gali virsti depresija, stipriu užsisklendimu ar jausmu, kad jis yra atskirtas nuo pasaulio.
