Daugelį metų vieninteliai šeimos vaikai buvo vertinami kaip išlepę, egoistiški ar pernelyg priklausomi nuo tėvų. Dažnas, išgirdęs klausimą „Ar turi brolių ar seserų?“ ir atsakęs „Ne“, galėjo pajusti pašnekovo užuojautą ar net sarkazmą.
Tačiau naujausi mokslininkų tyrimai rodo visai ką kita, vieninteliai vaikai pasižymi išskirtinėmis asmenybės savybėmis, kurios jiems padeda puikiai prisitaikyti prie įvairių gyvenimo situacijų ir net pasiekti sėkmės daugiau nei kiti. Viena iš išskirtinių viengungių savybių yra gebėjimas mėgautis tiek bendravimu su kitais, tiek laiku vienumoje.
Augdami be brolių ar seserų, jie išmoksta savarankiškai leisti laiką, susikurti vidinį pasaulį, atrasti kūrybiškumo šaltinius. Tai leidžia jiems būti ne tik puikiais draugais, bet ir žmonėmis, gebančiais ilsėtis, kurti ar mokytis būnant vieniems, tai ypač vertinga savybė šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolatinis triukšmas gali sukelti perdegimą.
Viengungių gebėjimas kurti ilgalaikius ir tvirtus santykius dažnai nustebina tuos, kurie tiki mitais apie jų tariamą egoizmą. Tyrimai rodo, kad neturėdami brolių ar seserų, jie dar labiau vertina artimus ryšius, o draugai ir partneriai jiems tampa tarsi „pasirinkta šeima“.
Tokie žmonės linkę ilgai puoselėti santykius, yra atsidavę ir rūpestingi, tikri emocinio saugumo kūrėjai. Viengungių pasaulyje dažnai nėra kito vaiko, kuris galėtų padėti, todėl jie anksčiau išmoksta spręsti problemas patys.
Ši patirtis juos padaro savarankiškais, drąsiais ir gebančiais prisitaikyti prie naujų situacijų. Tai žmonės, kurie be baimės leidžiasi į vienišas keliones, kuria verslus ir nebijo iššūkių, jie žino, kad pasikliauti savimi dažnai yra geriausias sprendimas.
Puikūs komunikatoriai nuo mažens
Augdami tarp suaugusiųjų, viengungių vaikai dažnai gauna daugiau tiesioginio dėmesio ir pokalbių su tėvais. Šis bendravimas stiprina jų kalbinius įgūdžius, žodyną ir gebėjimą diskutuoti. Jie nebijos kalbėti su suaugusiais, gerai jausis tiek tarp bendraamžių, tiek profesinėse aplinkose, o vėliau gali tapti puikiais lyderiais ar diplomatais.
Viengungių smalsumas ir noras išbandyti kažką naujo, viena iš ryškiausių jų savybių. Turėdami tėvų, kurie gali daugiau laiko skirti jų pomėgiams ir ugdymui, šie vaikai dažnai skatinami dalyvauti įvairiose veiklose. Toks auklėjimas suformuoja pasitikėjimą savimi ir polinkį atrasti naujus dalykus nuo meno iki sporto ar mokslo sričių.
Svarbiausia suprasti, viengungių savybės nėra prastesnės ar geresnės už tų, kurie turi brolių ar seserų. Asmenybę formuoja auklėjimas, aplinka ir patirtys. Vienas vaikas šeimoje gali būti kūrybingas, jautrus, drąsus ar empatiškas lygiai taip pat, kaip ir augantys didelėje šeimoje. Tad verta atsisakyti stereotipų ir pažvelgti į kiekvieną žmogų kaip į unikalų, o ne vertinti pagal tai, kiek vaikų buvo jų šeimoje.
