Vilkai nebekreipia dėmesio į žmones: alkanos gaujos artėja prie namų ir puola miestų centrus (1)

Vilkai šimtmečius žadina žmonių vaizduotę – jie laikomi ir pavojingais plėšrūnais, ir svarbia gamtos pusiausvyros dalimi. Pastaraisiais metais vis dažniau pasirodo pranešimų apie vilkų pasirodymą prie namų ir net miestų centruose, todėl kyla klausimų: ar jie iš tiesų pavojingi žmogui, kaip elgtis netikėtai juos sutikus ir kokią apsaugą šie žvėrys turi pagal įstatymus?

Vilkai – plėšrūs žinduoliai, priklausantys šuninių (Canidae) šeimai. Šie laukiniai gyvūnai aptinkami daugelyje pasaulio žemynų, taip pat ir Lietuvoje bei kaimyniniuose kraštuose. Dažniausiai jie renkasi didelius miškų masyvus, nacionalinius parkus ir mišrias žemdirbystės bei miškų teritorijas.

Lenkijoje vilkai ypač dažni Podlaskio, Pakarpatės ir Mažosios Lenkijos vaivadijose, tačiau vis dažniau sutinkami ir centrinėje šalies dalyje, Mazūruose, Kujavijoje bei Pamaryje. Lietuvoje vilkai paplitę daugelyje miškingų regionų, ypač didesniuose miškų masyvuose, kur žmogaus veiklos įtaka mažesnė.

Nors išoriškai vilkas kiek primena šunį, jo kūnas paprastai yra smulkesnis ir atletiškesnis – tai leidžia jam ilgai klajoti ir, prireikus, greitai bėgti didelius atstumus. Lenkijoje ir mūsų regione gyvenantys vilkai dažniausiai būna pilkai rusvos ar gelsvai rusvos spalvos, su rudu ir juodai rudu keteros plotu ir ryškiai rusvu ausų bei pakaušio galinės dalies atspalviu. Žiemą vilko kailis tampa tankesnis ir pūkuotesnis, vasarą – gerokai plonesnis.

Vilkai gyvena gaujomis – šeiminėmis grupėmis, kurias dažniausiai sudaro tėvų pora ir jų jaunikliai iš kelių vados metų. Aktyviausi jie būna sutemoms krentant ir prieš aušrą, tačiau žiemą, ieškodami maisto, dažniau klajoja ir dienos metu.

Ar vilkai pavojingi žmogui?

Pagrindinis vilkų maistas – laukiniai kanopiniai žinduoliai: stirnos, elniai, šernai. Kartais jie minta ir mažesniais gyvūnais ar nugaišusių žvėrių mėsa. Nors vilkai kelia pagarbą ir gali bauginti, įprastomis sąlygomis žmogui jie pavojaus nekelia.

Vilkai žmonių be priežasties nepuola ir paprastai vengia gyvenviečių. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad tai laukiniai gyvūnai, todėl tam tikrose situacijose jie gali būti pavojingi. Laikantis saugaus elgesio principų, tikimybė tapti vilko užpuolimo auka yra labai maža.

Žiemą, kai maisto mažiau, vilkai priversti įveikti ilgesnius atstumus ieškodami grobio, todėl galima dažniau juos pamatyti ir dienos metu. Tai nereiškia, kad jie tapo agresyvesni – veikiau tik intensyviau ieško maisto.

Vilkai miestuose: užfiksuotas užpuolimas

Pastaruoju metu vis dažniau stebimos situacijos, kai vilkai palieka miškus ir priartėja prie gyvenamųjų namų ar net miestų centrų. Vienas tokių atvejų neseniai užfiksuotas Ustvužyki Dolne miestelyje Bieszczaduose. Naktį vaizdo stebėjimo kameros vienoje miesto gatvių užfiksavo vilką (ar kelis vilkus), persekiojantį ir parbloškiantį elnią – ataka baigėsi žvėries sudraskymu.

Ryte vienas gyventojas gatvės viduryje rado vilkų suplėšytą elnią ir šalia vis dar buvusius plėšrūnus. Vaizdo įrašas netrukus paplito ir sukėlė nerimą vietos gyventojams bei socialinių tinklų vartotojams.

Panašus incidentas buvo užfiksuotas 2020 m. sausį taip pat Bieszczadų regione – Polanos kaime. Prie vieno gyvenamojo namo įėjimo aptiktas vilkų sudraskytas elnias. Sodybos savininkas pasakojo, kad vilkai šiose vietovėse seniai nebėra retenybė – jie vaikšto po kaimą ir dienos metu, menkai kreipdami dėmesį į žmones.

Tokie atvejai rodo vis ryškėjantį reiškinį: vilkai vis dažniau priartėja prie ūkių ir gyvenviečių ieškodami lengvai pasiekiamo maisto – buitinių atliekų, skerdimo liekanų, netinkamai apsaugotų naminių gyvulių. Šią situaciją iš dalies lemia žmogaus veikla: mažėjantys natūralūs medžioklės plotai, intensyvi miškininkystė, didelis kanopinių žvėrių sumedžiojimas. Dėl to vilkai pamažu praranda įgimtą baimę žmogui ir ima jį laikyti neutraliu aplinkos elementu.

Kaip elgtis netikėtai sutikus vilką?

Susitikti vilką miške vis dar yra didelė retenybė – reikia nemažos sėkmės (arba nesėkmės), kad pasivaikščiojimo metu atsidurtumėte su juo akis į akį. Paprastai, išgirdę žmogaus žingsnius, vilkai pasitraukia gerokai anksčiau, nei mes juos pastebime. Tačiau jei vilką vis dėlto pamatėte, svarbiausia – išlikti ramiems.

Reikėtų prisiminti kelias paprastas taisykles:

• neiti prie vilko, jo neliesti, nebandyti šerti ar vilioti arčiau;
• nestoti tarp vilko ir jo galimo grobio (pvz., elnio, stirnos) ar jauniklių;
• jei vilkas neišeina pats, galima garsiai suklikti, ploti, mojuoti rankomis, kad jis pasitrauktų;
• galima numesti vilko pusėn grumstą žemės ar nedidelį akmenį – ne siekiant sužeisti, o tam, kad gyvūną išgąsdintumėte ir priverstumėte pasitraukti;
• tik vilkui atsitraukus, ramiai, nebėgant ir neatsigręžiojant, pasitraukti priešinga kryptimi.

Jei sutiktas vilkas atrodo sužeistas, sergantis ar elgiasi agresyviai, apie įvykį būtina informuoti miškininkus ar atitinkamas institucijas, kuo tiksliau nurodant vietą žemėlapyje arba apibūdinant aiškius orientyrus.

Einant į mišką su šunimi, būtina jį laikyti prisegtą prie pavadėlio. Vilkams laisvai lakstantis šuo gali atrodyti kaip konkurentas arba įsibrovėlis į jų teritoriją. Dėl šios priežasties kai kuriuose nacionaliniuose parkuose su šunimis vaikščioti apskritai draudžiama.

Vilkų atakos prieš žmones

Patvirtinti vilkų užpuolimai prieš žmones yra itin reti. Dauguma tokių incidentų siejami su:

• pasiutlige sergančiais vilkais,
• nelaisvėje laikytais ar prisijaukintais gyvūnais,
• atskirais individais, kurie dėl žmogaus daromo poveikio prarado įgimtą baimę žmonėms (pvz., reguliariai šeriami prie šiukšliadėžių ar šėryklų).

Pastaraisiais metais žiniasklaidoje pasirodė daugybė pranešimų apie galimus vilkų išpuolius, tačiau nemaža jų dalis vėliau nepasitvirtino. Vis dėlto faktas, kad vilkai vis drąsiau artėja prie sodybų ir miestelių, kelia pagrįstą susirūpinimą ir skatina kalbėti apie prevenciją.

2024 m. pirmoje pusėje Lenkijoje užfiksuoti keli plačiai nuskambėję atvejai. Balandį Podlaskio vaivadijoje, Przystawka kaime, du vilkai užpuolė vyrą – vienas jų įkando jam į šlaunį. Keliomis dienomis anksčiau Świętokrzyskio vaivadijoje treniruočių metu buvo užpultas bėgikas Andrzejus Świrszczas. Tuomet situaciją išgelbėjo pro šalį važiavęs automobilis: triukšmas išgąsdino gyvūną ir šis paspruko, o vyras liko nenukentėjęs.