Laikas.lt
Vilniaus mažojo teatro trupė Omsko mieste, Rusijoje, atidarė ketvirtąjį tarptautinį teatro festivalį „Akademija“. Festivalio dalyviams parodytas režisieriaus Rimo Tumino spektaklis „Mistras“ (dramaturgas Marius Ivaškevičius). Tą patį vakarą aktoriai, teatro kritikai ir žiniasklaida pakviesti į „pokalbį po spektaklio“, kurį pradėjo ilgametis Lietuvos kultūros tyrinėtojas, žymus profesorius, kultūrologas, teatro kritikas Levas Zaksas.
Šiek tiek ironiškai, satyriškai apie nacionalinius prietarus kalbantys Marius Ivaškevičius ir Rimas Tuminas Omsko festivalį jau stebino 2008 metais, kai Vilniaus mažasis teatras į Sibirą atvežė „Madagaskarą“. Ir šiais metais kritikų teatras giriamas už tradicijų tęstinumą, sugebėjimą groteskiškai ir aktualiai perteikti istorinius momentus, taip pat už trupės profesionalumą.
„Aš jau daugelį metų bandau pažinti, suprasti tą fenomeną, kuris vadinasi „Lietuva“, – sakė profesorius, – „lietuviška kultūra“, „lietuvių tauta“. Jau ilgai jus stebiu ir žaviuosi. Kaip nutiko ir šįvakar žiūrint „Mistrą“, taip visada jūsų kultūra užverčia naujomis idėjomis ir priverčia susimąstyti. Vilniaus mažasis teatras dar kartą patvirtino, kad ne tik formaliai Lietuva yra Europoje – jūs iš tiesų esate europietiškos kultūros nešėjai, sugebate ją savotiškai interpretuoti ir kuo puikiausiai perteikti žiūrovams. Jūs kalbėjote įvairiais balsais: prancūzo, lenko, lietuvio, ir aš jutau, kad mes taip pat esame šios kultūros dalis (nors yra sakančių priešingai).“
Pasak profesoriaus, publika buvo sužavėta spektakliu, pribloškiančiais ir unikaliais tekstais. Kultūrologas pasakojo lietuvių kultūra susidomėjęs tada, kai sužinojo apie M. K. Čiurlionį. Vėliau – apie K. Donelaitį, Salomėją Nėrį, V. Žalakevičių, J. Miltinį. „Keliu kepurę prieš jūsų kultūrą ir džiaugiuosi, kad neužleidžiate pozicijų – esate tokie pat stiprūs, kokie buvo jūsų praeities kūrėjai. Kam gi kitam reikalingas menas, jeigu ne ištraukti mus iš tos pilkos kasdienybės?“ – klausė L Zaksas.
Pjesėje „Mistras“ iškyla „egzotiškosios“ Lietuvos vaizdas – šalies, kurioje „viskas dar painu, neišsikristalizavę: Rusija, jos viduje – Lenkija, Lenkijos viduje – Lietuva, o šios viduje – sprogimo laukiantys indai“. Šalies, kurioje žmonės, keldami taurelę, linki vieni kitiems „prisikelti literatūroje“ ir kuriems „visos žemės vienodai svetimos“. Taip pat, kaip ir „Madagaskare“, veikėjai apsėsti utopiškų idėjų ir projektų, manijos kurti originalumu pritrenkiančias teorijas. Įkvėpti Didžiojo Romantizmo, dramaturgas Marius Ivaškevičius, režisierius Rimas Tuminas kartu su scenografu Adomu Jacovskiu, kompozitoriumi Faustu Latėnu ir kostiumų dailininku Juozu Statkevičiumi, sukūrė itin teatrališką, estetišką, gaivališką ir didingą scenos kūrinį.
Gastrolėms Vilniaus mažasis teatras užbaigė dvidešimt ketvirtąjį teatro sezoną.
