Kasdien vis dažniau fiksuojami atvejai rodo, kad sukčiai Lietuvoje veikia ne pavieniais bandymais, o koordinuotomis, gerai apgalvotomis schemomis, kurios taikosi į skirtingo amžiaus gyventojus.
Pastarieji du Vilniuje užregistruoti atvejai – dar vienas įrodymas, kaip profesionaliai ir įtikinamai nusikaltėliai sugeba manipuliuoti žmonėmis, pasinaudodami baime, spaudimu ir institucijų autoritetu.
Iš dviejų Vilniaus gyventojų per kelias minutes buvo išviliota iš viso 20,6 tūkst. eurų. Abiem atvejais sukčiai veikė pagal panašų scenarijų – skambino rusų kalba, prisistatė telekomunikacijų bendrovės, banko darbuotojais bei policijos pareigūnais.
Pokalbio metu moterims buvo sudarytas įspūdis, kad jų banko sąskaitos ar asmens duomenys yra pavojuje, todėl būtina „skubiai imtis veiksmų“.
Policijos duomenimis, viena nukentėjusioji – 1972 m. gimusi moteris – apgaulės būdu neteko net 15 tūkst. eurų. Kita, 1958 m. gimusi vilnietė, prarado 5,6 tūkst. eurų. Abiem atvejais žmonės į pareigūnus kreipėsi tik po kelių dienų, kai jau buvo per vėlu sustabdyti pinigų judėjimą.
Tai dažna problema, su kuria susiduria teisėsauga: sukčiai skatina aukas delsti, nepasakoti artimiesiems ir „neskelbti informacijos“, taip padidindami savo galimybes pasprukti.
Policija pabrėžia, kad šios schemos veikia ne todėl, kad žmonės būtų neatsargūs ar naivūs, bet todėl, kad sukčiai sąmoningai kuria stresines situacijas.
Pokalbio metu daromas psichologinis spaudimas, grasinama pinigų praradimu, tyrimu ar net baudžiamąja atsakomybe, jei žmogus „nesilaikys nurodymų“. Tokiose situacijose net ir kritiškai mąstantys asmenys gali pasimesti.
Pareigūnai dar kartą primena, kad nei bankų darbuotojai, nei policija niekada neprašo telefonu atskleisti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, PIN kodų, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ patvirtinimų, taip pat niekada nenurodo pervesti pinigų į „saugias sąskaitas“. Tokios sąskaitos egzistuoja tik sukčių pasakojimuose.
Gyventojams patariama visada elgtis pagal vieną paprastą taisyklę – kilus menkiausiam įtarimui, pokalbį nedelsiant nutraukti. Jei skambinantysis prisistato banko ar policijos darbuotoju, reikėtų patiems susirasti oficialų institucijos telefono numerį ir paskambinti atgal.
Smart-ID. ELTA / Julius Kalinskas nuotr.
Taip pat svarbu apie įtartinus skambučius kuo greičiau informuoti artimuosius – dažnai būtent trečiasis asmuo padeda pamatyti situaciją blaiviai.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažniau tampa sukčių taikiniu. Policija ragina šeimos narius nuolat kalbėtis su tėvais ir seneliais apie šias grėsmes, paaiškinti dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo būdus ir susitarti, kad prieš priimant bet kokius finansinius sprendimus telefonu jie visada pasitars su artimaisiais.
Jeigu vis dėlto tapote sukčių auka, labai svarbu nedelsti, kuo greičiau kreiptis į banką ir policiją. Kartais operatyvi reakcija leidžia sustabdyti ar bent iš dalies susigrąžinti prarastus pinigus.
Policija pabrėžia, kad apie tokius nusikaltimus reikia pranešti net ir praėjus kelioms dienoms – kiekvienas pranešimas padeda atskleisti nusikaltimų schemas ir apsaugoti kitus gyventojus nuo panašių nuostolių.
