Justina Jakštaitė
Siekdami perprasti mums svarbius bei įdomius dalykus, reiškinius mes, suaugusieji, esame linkę remtis įvairiais analizės metodais, tačiau jaunoji karta visą tai geba atlikti intuityviai… Mes ieškome atsakymų į mums rūpimus klausimus pasitelkdami įgytas žinias. O jie lengvai bei žaismingai interpretuoja, intuityviai spendžia apie viską, eina pažinimo keliu, kuris galbūt yra lengviausias bei greičiausias būdas pažinti.
„Vilties preliudas Čiurlioniui“ tai Kauno M. K. Čiurlionio draugijos jaunųjų čiurlioniečių dailės kūrinių ekspozicija. Ši paroda skirta šimtosioms kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metinėms paminėti. M. K. Čiurlionio draugija nuolatos pasipildo naujais nariais, tad parodoje dalyvauja įvairaus amžiaus, tai 5 – 12 klasių, moksleiviai (parodai buvo ruošiamasi dvejus metus, todėl eksponuojami ne tik moksleivių, bet ir studentų darbai).
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryboje juntama art nouveau ir simbolistų įtaka. Kurdamas Čiurlionis remiasi muzikine kalba, kuria naudodamas chromatines ir harmoningas spalvas, kurios it muzikos kūriniai plaukia menininko darbuose, kurie yra glaudžiai susiję su vilties, šviesos, grožio, gamtos ir kosmoso garbinimu bei pažinimu. Taigi parodoje eksponuojamų darbų tematika taip pat gana sudėtinga, artima M. K. Čiurlionio idėjoms. Jaunieji menininkai kaip ir pats Čiurlionis kūrė laisvas muzikines interpretacijas, mėgino muzikos kūrinio struktūrą perkelti į paveikslą, sukurti jai apčiuopiamą pavidalą.
Tiesa nereikėtų galvoti, jog parodos dalyvių darbai – tai menininko darbų kopijos, jaunieji menininkai susipažinę su M. K. Čiurlionio asmenybe, tapyba bei muzikine kūryba, pateikė savo interpretacijas, kuriomis atskleidžia kaip jie patys supranta šį charizmatišką menininką, jo darbus, muzikalę tapybą. Darbai neapsiriboja vien tapyba, taip pat galime išvysti grafikos bei skulptūros darbų.
Paroda eksponuojama Kauno menininkų namuose, kur esti šilta bei meniška aplinka. Jaunųjų čiurlioniečių darbai iškabinti jaukioje, gan erdvioje, salėje antrajame aukšte, kur plevena lengvas paslapties šydas. Įėjus vidun akį visų pirma patraukia masyvus fortepijonas, kuris kaip nuoroda simbolizuoja muzikinę kūrybos pusę, kuri atsispindi ir kūrėjų darbuose. Salę puošia spalvingi, žemiškų spalvų darbai, kurie lengvai, ir su naujomis prasmėmis, atkartoja M. K. Čiurlionio kurtus įvaizdžius bei svetimus pasaulius. Kadangi autorių amžius tikrai labai stipriai svyruojantis, tad ir darbuose pasirinkti įvaizdžiai yra labai įvairūs: tai ir amorfinės būtybės, debesų drakonas iš M. K. Čiurlionio paveikslo „KARALAIČIO KELIONĖ (II) “ ir karalaičio figūra iš paveikslo „Bičiulystė“, paukščio įvaizdis, taip pat nepamirštas ir menininko ciklas „Zodiako ženklai“ ir gamtos vaizdiniai, tokie kaip „Raigardas“, bei kelio – kaip ieškojimo įvaizdis.
Dėmesį patraukia vaikų gebėjimas pajusti kokius svarbius bei jautrius išgyvenimus ir potyrius perteikia savo darbuose menininkas, daugelis, kaip ir M. K. Čiurlionis kuria jam būdingus tematinius siužetus, panaudoja amorfines, stilizuotas, simbolines figūras bei formas. Paveiksle „Tiltų tiltas“ galime įžvelgti aliuzijų į M. K. Čiurlionio darbą „Pasaulio sutvėrimas“, gilinantis į tematiką galime daryti išvadą, jog artima ne vien forma, bet ir turinys, juk M. K. Čiurlionis domėjosi astrologija bei senovine mitologija. Remiantis ja, tiltas – tai kelias, sujungiantis du priešingus dalykus, jis gali simbolizuoti jungtį tarp žemės ir dangaus, ar perėjimą iš gyvenimo į mirtį, šis simbolis perteikia virsmą. Taigi Brendos Paliukaitės pavaizduotas tiltas taip pat gali simbolizuoti virsmą, kurį galbūt būtų galima sugretinti su M. K. Čiurlionio sinestezijos metodu, jo kūrybos paieškomis, kai muzika ir tapyba susilieja į vieni, atskirai jie, tarsi, praranda savo esybę, o drauge kuria nepaprastai raiškius bei jausmingus vaizdinius…
Dovilės Sapieškaitės diptikas „Begalybės ilgesys“ perteikia menininko savęs ieškojimus, savojo kūrybos kelio paieškas… Pavaizduodama tiltą ji sukuria aliuziją, kuri simbolizuoja M. K. Čiurlionio kūrybos būdą, muzikinės kalbos ir tapybos jungimas, kuriant muzikalius, plastiškus bei plaukiančius vaizdinius. Kelias – tai ieškojimas, kuris tęsiasi visą gyvenimą, apsuptas medžių, it žmonių jis kyla į aukštumas, simbolizuodamas siekių bei idėjų pildymąsi, savęs pažinimą. Tačiau kaip ir Čiurlionis ji šią idėją apgaubia perregima, melsva it pavasario rūkas, paslapties skraiste, jog apsaugotų pažinimo svarbą.
Akvilė Surgailytė darbe „Šviesos ir prieblandos tylus kalbėjimasis“ pateikia vaizdus Čiurlioniui artima stilistika, ji kuria naudodama tonines dermes. Spalva kinta nuo švelnios pastelinės iki šalto, stingdančio, jūros gelmes, primenančio tono. Kūrinyje galime įžvelgti muzikinio kūrinio struktūrą (žvelgdami iš viršaus žemyn): augimas, kulminacija ir atomazga. Galime matyti spalvinį augimą, tonų šokį, kuris pasiekęs kulminaciją lyg ištirpsta tamsiame jūros gelmių vandenyje. Autorė pasirinkusi gamtos formas lengvai perteikia šių esybių santykius, jų tylius šnabždesius, pūkėlių šnarėjimo įspūdžiu. Žvelgiant, tarsi, junti, kaip vienas kitam jie perduoda žinią, švelniu palytėjimu.
„Vilties preliudas“ – tai Raimondos Tumosaitės darbas, kurį išvysti pirmą, kildamas link salės vedančiais laiptais. Kūrinyje galime išvysti įtampą, spalvinį kontrastavimą, kurį dar labiau sustiprina formos, tai medžiai. Aiškiai matomas kontrastas tarp jų, ryškus, raudonas, nykstančio medžio siluetas kontrastuoja su vaiskiu, spinduliuojančiu medžiu. Čia galime išvysti kupina vilties gyvenimą, kuris nuolatos susiduria su sėkmėmis ir nesėkmėmis, įsikuriame, įleidžiame šaknis ir siekiame savo tikslų. Mus nuolatos lydi viltis. Viltis, jog mūsų darbai kažkam svarbūs, viltis, jog mes patys esame svarbūs kažkam. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis per gyvenimą ėjo su viltimi, jog jam pavyks parodyti pasauliui savo meną, idėjas, ir štai ši paroda tai kaip dar vienas jo laimėjimas, ženklas, jog viltis visuomet padeda pasiekti savo tikslų.
Paroda „Vilties preliudas Čiurlioniui“ – tai jaunuomenės santykis su prieš šimtmetį kūrusiu menininku, jų pažinimo, paties menininko ir jo darbų suvokimo vaisius. Jaunieji menininkai savo darbuose įrodė, jog menas yra artimas visoms kartoms, visi geba pažinti jį. Vieni renkasi gilias prasmės ir formos analizes kiti lengvas, apmąstytas interpretacijas, tačiau visi pažinimo būdai yra vienodai svarbūs. Parodoje galite išvysti kaip jaunieji menininkai sukūrė stilistiką, kuri tęsia M. K. Čiurlionio kūrybą, jei darbuose įžvelgsite vaikiško naivumo, neskubėkite jų nuvertinti, pamėginkite įsiklausyti į idėjas, kurios liejasi iš šių kūrinių.
