Obstrukcinė miego apnėja – tai kvėpavimo sutrikimas, kai miego metu laikinai užsiblokuoja viršutiniai kvėpavimo takai. Ši būklė siejama su įvairiomis sveikatos rizikomis, todėl nauji, veiksmingesni gydymo būdai galėtų reikšmingai pagerinti milijonų žmonių gyvenimo kokybę visame pasaulyje.
Flinderso universiteto (Australija) mokslininkai pristatė naują požiūrį, paremtą jau taikomu metodu – poliežuvinio nervo stimuliacija (HNS). Poliežuvinis nervas valdo liežuvio judesius, o HNS naudoja elektrinius impulsus, kad miego metu liežuvis neužblokuotų kvėpavimo takų.
Iki šiol HNS dažniausiai reikalaudavo operacijos ir gana didelio implanto, todėl procedūra būdavo invazyvi, užimdavo daugiau laiko ir netikdavo visiems pacientams. Siekdami tai pakeisti, tyrėjai išbandė mažesnį elektrodą, kurį būtų paprasčiau įvesti ir valdyti.
Pirmieji rezultatai – daug žadantys. Atliekant trumpus, kelių kvėpavimo ciklų trukmės stimuliacijos bandymus, naujasis HNS elektrodas veiksmingai atvėrė kvėpavimo takus 13 iš 14 tirtų pacientų (93 proc.). Kai kuriais atvejais poveikis pasireiškė net tada, kai kvėpavimas buvo visiškai sustojęs. Tai leidžia manyti, kad šis sprendimas gali tapti reikšmingu HNS metodo patobulinimu.
„Tai maždaug 90 minučių trunkanti procedūra, atliekama ultragarsinio vaizdinimo kontrolėje ir sukelianti minimalų diskomfortą“, – teigia otorinolaringologas Simonas Carney.
„Svarbiausia, kad mums pavyko atverti kvėpavimo takus pacientams, kurie anksčiau buvo laikomi netinkamais HNS gydymui“, – priduria jis.
Nors metodą dar būtina toliau tobulinti ir išsamiai tirti, ateityje jis galėtų virsti klinikoje atliekama trumpa procedūra, o ne sudėtingesne ir labiau invazyvia operacija ligoninėje, kartu sumažinant su chirurgija susijusias rizikas.
Tai reikštų, kad naujo tipo HNS taptų prieinamas didesniam skaičiui obstrukcine miego apnėja sergančių pacientų. Tinkamus pacientus būtų galima priimti ir pradėti gydyti greičiau, o sveikimo laikotarpis galėtų būti trumpesnis nei po chirurginės intervencijos.
Šiuo metu HNS laikomas pakankamai efektyviu metodu, tačiau jis ne visada tinka visiems, o naujoji versija, tyrėjų teigimu, galėtų būti tiksliau pritaikoma individualiai. Dėl mažesnio invazyvumo procedūrą būtų lengviau koreguoti ir optimizuoti.
Vis dėlto HNS nėra pirmo pasirinkimo gydymas. Obstrukcinės miego apnėjos „auksiniu standartu“ laikoma nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo takuose terapija (CPAP). Dažniausiai ji užtikrina geresnius rezultatus nei HNS, tačiau reikalauja, kad pacientas miego metu dėvėtų kaukę, palaikančią atvirus kvėpavimo takus.
Nors CPAP yra labai veiksmingas, praktikoje sistema neretai būna nepatogi, todėl ilgainiui jos laikytis sugeba tik maždaug pusė pacientų. Tokiais atvejais alternatyva gali tapti HNS, o ateityje – ir patobulinta, mažiau invazyvi šio metodo versija.
„Šis požiūris gali sutrumpinti sveikimo laiką ir sumažinti išlaidas, kartu pagerinant sėkmės rodiklius tiems, kurie negali pakęsti įprastinių gydymo metodų“, – teigia fiziologė ir pagrindinė tyrimo autorė Amal Osman.
Tyrėjų teigimu, kitas žingsnis – pritaikyti metodą taip, kad jis būtų saugus ir praktiškas ilgalaikiam naudojimui, taip pat integruoti jį su dėvimomis technologijomis. Teoriškai būtų galima stimuliuoti ir kitus nervus bei raumenis, taip dar labiau pagerinant oro pratekėjimą.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tyrimas atliktas miego laboratorijoje ir dalyvaujant palyginti nedidelei obstrukcine miego apnėja sergančių žmonių grupei. Nors pirminiai rezultatai labai viltingi, metodą dar būtina patikrinti su didesniu pacientų skaičiumi ir natūraliomis sąlygomis.
Akivaizdu, kad naujų gydymo galimybių poreikis didelis. Obstrukcinė miego apnėja smarkiai trikdo miegą, kuris yra itin svarbus tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, be to, ši būklė siejama su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų bei demencijos rizika.
Patobulinti gydymo metodai galėtų reikšmingai pakeisti pacientų kasdienybę – nuo mažesnės kognityvinių sutrikimų rizikos iki paprastesnio tikslo jaustis dieną žvalesniems ir mažiau pavargusiems. Naujoji HNS interpretacija kol kas demonstruoja itin daug žadančius rezultatus.
„Mūsų tikslas – suteikti pacientams daugiau pasirinkimų ir pasiekti geresnių gydymo rezultatų“, – pabrėžia mokslininkas Danny Eckert.
„Šis tyrimas rodo, kad pasitelkus inovacijas ir tinkamus įrankius, miego apnėjos gydymas gali tapti prieinamesnis, patogesnis, labiau pritaikytas individualiems poreikiams ir efektyvesnis“, – apibendrina jis.
