Ukraina paskelbė apie naujas pastangas atnaujinti belaisvių mainus su Rusija. Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad šalies tikslas – grąžinti apie 1200 ukrainiečių, šiuo metu esančių nelaisvėje. Apie tai jis pranešė savaitgalį pasidalintame vaizdo įraše, kuriame pabrėžė, jog vyksta intensyvios derybos ir koordinacija su tarptautiniais partneriais.
Šiuo klausimu aktyviai dirba ir nacionalinio saugumo vadovas Rustemas Umerovas. Jis informavo, kad konsultacijos vyko Turkijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kuriose dalyvavo ir Ukrainos sąjungininkai. Pasak Umerovo, abi pusės sutiko grįžti prie vadinamųjų Stambulo susitarimų, kuriais ir anksčiau buvo pagrįsti masiniai belaisvių mainai.
Šis žingsnis žymi svarbų momentą abiejų šalių santykiuose karo kontekste. Mainai, jei bus įgyvendinti, galėtų sugrąžinti tūkstančius į nelaisvę patekusių karių ir civilių. Vis dėlto kol kas iš Rusijos pusės nebuvo pateikta oficialių komentarų dėl šios informacijos.
Kas yra Stambulo susitarimai?
Stambulo susitarimai – tai ankstesnėmis derybomis pasiektas abipusis sutarimas tarp Ukrainos ir Rusijos dėl koordinuotų belaisvių mainų. Šie susitarimai buvo sudaryti tarpininkaujant Turkijai 2022 metais. Jie numatė taisykles ir tvarką, kaip abi pusės gali reguliariai keistis karo belaisviais, ypač atsižvelgiant į humanitarinius aspektus.
Po susitarimų įsigaliojimo įvyko keli didelio masto mainai, per kuriuos išlaisvinti tūkstančiai žmonių. Tačiau bėgant laikui procesai tapo nereguliarūs. Juos trikdė karo eskalacija, komunikacijos sutrikimai, politiniai nesutarimai ir prieštaringi interesai.
Umerovas pažymėjo, kad artimiausiu metu vyks tolimesni techniniai ir organizaciniai susitikimai, kurių metu bus derinamos detalės: kada, kur ir kaip tiksliai vyks mainai, kokios šalys padės juos koordinuoti, bei kokie bus konkretūs mainų formatai.
Svarbi data: Kalėdos su šeima
Pasak saugumo vadovo, vienas pagrindinių tikslų – padaryti viską, kad kuo daugiau ukrainiečių spėtų grįžti namo dar iki metų pabaigos. Artėjančios Kalėdos ir Naujieji metai suteikia šiam procesui papildomo žmogiško svorio – daugybė šeimų tikisi atgauti artimuosius per pačias jautriausias metų šventes.
Pareigūnas pabrėžė, jog šiuo metu dirbama be pertraukų ir be jokių atidėliojimų. Tikimasi, kad per šventes išlaisvinti žmonės galės sėdėti prie šeimos stalo ir švęsti namuose kartu su artimaisiais.
Ką tai reiškia Ukrainai
Šis potencialus susitarimas yra didžiulis žingsnis tiek simboline, tiek praktine prasme. Šimtai ar net tūkstančiai šeimų visoje šalyje laukia gerų žinių apie savo artimuosius. Išlaisvinti kariai gali grįžti į gyvenimą, gauti reabilitaciją ir atkurti socialinius ryšius, o visuomenė – gauti svarbią moralinę pergalę.
Taip pat tai sustiprintų pasitikėjimą šalies institucijomis ir parodytų, jog net ir sunkiausiomis sąlygomis Ukraina ieško būdų išspręsti humanitarinius iššūkius. Be to, šie mainai galėtų padėti atkurti tarptautinį diplomatijos dialogą, kuris pastaruoju metu buvo sulėtėjęs.
Galimi iššūkiai ir kliūtys
Visgi, nepaisant optimistinių planų, procesas susiduria su realiomis kliūtimis. Pirma, Rusija kol kas nepateikė jokių oficialių patvirtinimų, kad yra pasirengusi įgyvendinti tokius masto mainus. Antra, fronto linijoje nuolat vyksta mūšiai, o tai dažnai tampa priežastimi nutraukti net ir jau pradėtus derybinius procesus.
Dar vienas iššūkis – pasitikėjimo stoka. Abi pusės dažnai kaltina viena kitą dėl sąlygų nesilaikymo, todėl bet kokia klaida ar nevykdymas gali nutraukti pažangą ir vėl įšaldyti procesą.
Vilties ženklas
Nepaisant visko, Ukrainos valdžios ryžtas atkurti mainų procesą – tai ženklas, kad net ir karo sąlygomis galima ieškoti bendro vardiklio, ypač kai kalba eina apie žmonių gyvybes. Nors tiksli data dar neįvardyta, aišku viena – Ukraina pasiruošusi dėti maksimalias pastangas, kad jos piliečiai nelaisvėje galėtų kuo greičiau grįžti namo.
