Prekybos centrų lentynos lūžta nuo pačių įvairiausių makaronų: nuo paprasčiausių sraigtelių iki įmantrios itališkos pastos. Iš pirmo žvilgsnio skirtumų nedaug. Viena pakuotė kainuoja vos 40 centų, kita – net du eurus. Ar tikrai verta mokėti daugiau? Gal tai tik pakuotės triukai ir prekių ženklų prestižas? O gal pigesni makaronai iš tiesų mažiau vertingi?
Daugeliui pirkėjų neaišku, kodėl tokio pat svorio pakuotės kainuoja taip skirtingai. Juk tiek vieni, tiek kiti dažniausiai atrodo labai panašiai. Vienodi spagečiai, vienodi vamzdeliai, bet kainos – visiškai skirtingos. Virtuvės šefai ir maisto technologai, patys išbandę skirtingus variantus, turi savo nuomonę ir sako aiškiai: skirtumas ne tik jaučiamas – jis didžiulis.
Jeigu gaminate dažnai arba tiesiog mėgstate skaniai pavalgyti, verta suprasti, kuo skiriasi pigūs ir brangesni makaronai. Kalba ne apie prekių ženklus ar išorę, o apie tai, kaip jie laikosi virimo metu, kokie jų ingredientai, kaip jie jaučiami burnoje ir ką suteikia kūnui. Kai kurie skirtumai akivaizdūs jau po pirmo šaukšto.
Pagrindinis veiksnys – kokie miltai naudojami
Svarbiausias skirtumas tarp pigių ir brangių makaronų slypi jų sudėtyje. Kokybiški makaronai gaminami tik iš kietųjų kviečių miltų. Jie vadinami „durum“ – tai aukštos klasės grūdai, kurie leidžia makaronams išlikti tvirtiems net po ilgesnio virimo. Tokie makaronai neištižta, nesulimpa į vieną masę ir puikiai išlaiko formą net tuomet, kai jų šiek tiek per daug pavirė.
Tuo metu pigūs makaronai dažniausiai gaminami iš švelnesnių, prastesnės kokybės kvietinių miltų arba net kepinių pramonei skirtų žaliavų. Dėl to jie yra itin balti, trapūs, o verdant greitai pavirsta į lipnią košę. Net vos pervirinus, juos tenka išmesti, nes forma tiesiog išnyksta. Kitą dieną tokių makaronų valgyti beveik neįmanoma – jie tampa gniužulais be skonio ir tekstūros.
Ne viskas, kas blizga, yra vertinga – tekstūros svarba
Kitas dažnai pamirštamas, bet labai svarbus makaronų kokybės kriterijus – paviršiaus struktūra. Geros pastos paviršius nėra lygus – jame yra maži, vos pastebimi grioveliai. Būtent dėl jų makaronai geriau laiko padažą. Net paprastas sviestas ar alyvuogių aliejus pasiskirsto tolygiai, prikimba prie makaronų ir leidžia skoniui įsigerti giliau.
Pigesni makaronai paprastai turi visiškai lygų, slidų paviršių. Padažas nuo jų tiesiog nuslysta. Todėl net jeigu įdedate brangių ingredientų į padažą, patiekalas vis tiek gali atrodyti skurdus, nes makaronai neįsisavina skonio. Galiausiai valgyti tampa nuobodu, o rezultatas – nuviliantis.
Skirtumas juntamas ne tik burnoje, bet ir virškinimo sistemoje
Kietųjų kviečių makaronai yra virškinami lėčiau. Organizmas sunaudoja daugiau energijos jų skaidymui, todėl jie nesukelia staigų cukraus šuolį kraujyje ir suteikia ilgesnį sotumo jausmą. Jie nėra tušti angliavandeniai – juose yra daugiau baltymų, o energija išsiskiria pamažu. Tokie makaronai tinkamesni tiems, kurie rūpinasi savo sveikata ir stengiasi išlaikyti stabilią savijautą.
Pigesni variantai, pagaminti iš minkštų miltų, virškinami labai greitai. Jie suteikia trumpalaikį sotumo pojūtį, bet greitai vėl jaučiamas alkis. Be to, jų mitybinė vertė dažnai labai menka – beveik be baltymų, daug greitųjų angliavandenių, todėl tai tiesiog energijos šaltinis be papildomos naudos.
Kaip atpažinti geros kokybės makaronus parduotuvėje
Etiketė pasako labai daug. Renkantis verta atkreipti dėmesį į tai, kokios grupės ir kokio tipo produktas yra. Geriausias ženklinimas – grupė „A“, 1 klasė arba užrašas „durum“. Tai reiškia, kad produktas pagamintas iš aukštos kokybės kietųjų kviečių miltų. Taip pat svarbu – ingredientų sąrašas. Jame turi būti tik du komponentai: miltai ir vanduo.
Kitas svarbus rodiklis – baltymų kiekis. Geros kokybės makaronai turi ne mažiau kaip 12 gramų baltymų 100 gramų produkto. Ypatingos kokybės makaronuose baltymų gali būti net 14 ar 15 gramų.
Jeigu etiketėje nurodyta mažiau nei 10 gramų, tokie makaronai mitybiškai yra silpni ir mažai vertingi. Spalva irgi daug pasako – geri makaronai yra šviesiai gelsvi, ne balti. Taip pat verta apžiūrėti pakuotės apačią – jeigu ten yra daug trupinių, makaronai greičiausiai yra trapūs ir menkaverčiai.
Ar verta mokėti brangiau?
Viskas priklauso nuo to, ko tikimasi. Jeigu svarbiausia – kaina, tuomet pigūs makaronai gali atrodyti patraukliai. Tačiau jeigu norisi patiekalo, kuris iš tiesų skanus, ilgiau išlieka šviežias ir suteikia sotumo jausmą – verta rinktis kokybę. Tai nereiškia, kad reikia pirkti brangiausią pakuotę. Užtenka žinoti, į ką atkreipti dėmesį, ir išsirinkti produktą, kuris atitinka geros pastos kriterijus.
Mažais dalykais kuriama didelė patirtis – ir makaronų kokybė tikrai gali pakeisti jūsų valgymo malonumą. Kai kas sako, kad vis tiek tai tik garnyras, tačiau net paprasti makaronai, paruošti teisingai, su geru padažu, gali tapti vakarienės žvaigžde. Tik reikia, kad pagrindas būtų tvirtas, kaip ir visame gyvenime.
