Balandžio pabaigoje Vilniuje, Žirmūnų oro matavimo stotelėje, užfiksuota padidėjusi oro tarša. Aplinkos stebėtojai informuoja, kad kietųjų dalelių kiekis viršija saugias normas, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pateikia aiškias rekomendacijas gyventojams, kaip elgtis.
Padidėjusi tarša pavojinga visiems, bet labiausiai ji veikia vaikus, nėščiąsias, vyresnio amžiaus žmones bei sergančius kvėpavimo ar širdies ligomis. Šiems žmonėms net trumpas buvimas lauke gali išprovokuoti sveikatos pablogėjimą.
Specialistai ragina stebėti ne tik oro žemėlapius, bet ir savo savijautą. Jeigu tenka būti lauke, tuomet svarbu vengti taršos židinių, riboti fizinį krūvį ir žinoti, ką daryti, jei pasijunti blogiau.
Kas yra kietosios dalelės ir kodėl jos pavojingos?
Ore esančios kietosios dalelės – tai ore tvyrančių smulkių dalelių ir lašelių mišinys. Jame gali būti visko: rūgščių, metalų, dulkių, dirvožemio, suodžių, net alergenų ar mikroorganizmų. Didesnės dalelės (vadinamos KD10) dažniausiai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, sukelia čiaudulį, kosulį, bronchų sudirginimą. Tuo tarpu smulkiosios (KD2,5) jau patenka giliai į plaučius, o per juos ir į kraujotaką.
Šios dalelės gali turėti įtakos ne tik kvėpavimo, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemoms. Gali pasunkinti esamų lėtinių ligų eigą, pabloginti vidaus organų veiklą. Ypač jautrūs šiam poveikiui yra žmonės, sergantys astma ar kitomis kvėpavimo ligomis, turintys širdies problemų, taip pat vyresnio amžiaus asmenys, kūdikiai, vaikai ir nėščiosios.
Kaip saugotis, kai oro kokybė bloga?
Jei priklausai jautresnei grupei, svarbu atkreipti dėmesį į savo aplinką. Venk būti lauke arti judrių gatvių, rūkstančių kaminų ar vietų, kur jaučiamas stiprus ar neįprastas kvapas. Jei tokios aplinkos išvengti nepavyksta, geriau likti namuose ir atkreipti dėmesį į savo savijautą.
Sportuojant lauke svarbu rinktis vietas, kur mažesnė oro tarša: parkus, atokius kiemus, miško kraštus. Sporto trukmę ir intensyvumą verta derinti pagal tai, kaip jaučiasi tavo kūnas. Jei pasidaro sunku kvėpuoti ar ima svaigti galva – sustok!
Tie, kurie dirba ar ilgą laiką praleidžia lauke, turėtų pagalvoti apie kvėpavimo takų apsaugą. Paprasta medicininė kaukė čia nebūtinai padės – reikėtų rinktis tokias priemones, kurios skirtos būti užterštoje aplinkoje. Svarbu žinoti, kiek laiko jos veiksmingos.
Viešasis transportas yra itin geras pasirinkimas tokiomis dienomis. Taip ne tik mažiau prisidedama prie papildomos taršos, bet ir sumažinamas kontaktas su dulkėmis nuo kelio paviršių.
Taip pat svarbu, kad žmonės soduose ar priemiesčiuose nekurtų laužų ir nedegintų atliekų, net jei tai atrodo nekaltas pavasarinis darbas. Degančios atliekos į orą išskiria papildomas kenksmingas medžiagas, kurios dar labiau blogina bendrą situaciją.
Patalpų ir sveikatos priežiūra – ką daryti namuose?
Net būnant namuose, verta dažniau valyti paviršius ir grindis drėgnu būdu. Dulkės, patekusios per langus ar perneštos nuo lauko drabužių, kaupiasi greitai, o jų nesimato plika akimi. Jeigu pasijunti blogiau: ima spausti krūtinę, svaigsta galva, kyla temperatūra ar pablogėja kvėpavimas – neignoruok.
Geriau pasitarti su šeimos gydytoju. Ne visi simptomai iš karto atrodo pavojingi, bet suma, kurią jie sudaro, gali rodyti rimtesnę reakciją į oro taršą.
