Įkalinimo įstaigose vis dažniau ieškoma naujų, veiksmingesnių resocializacijos būdų. Vienas iš inovatyviausių pavyzdžių – virtualiosios realybės (VR) programos, padedančios kaliniams ne tik pasiruošti gyvenimui laisvėje, bet ir patirti pasaulį, kurio jie niekada nėra matę. Toliau – apie tai, kaip VR technologijos tampa „vilties mašina“ ir realiu šansu naujai pradžiai.
Programą įgyvendina ne pelno siekianti organizacija „Creative Acts“ iš Los Andželo, besispecializuojanti resocializacijoje per kūrybinius ir patirtinius metodus. Jos dalyviai tyrinėja virtualią Tailandą, dalyvauja imituotuose darbo pokalbiuose ir treniruojasi atlikti kasdienes užduotis – naudotis bankomatu, apsipirkti prekybos centre, atsiskaityti kortele ar net užsipilti degalų.
Viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria žmonės, išėję iš kalėjimo po ilgesnių bausmių, yra nesugebėjimas prisitaikyti prie pasikeitusios realybės. Net paprastos užduotys gali atrodyti sudėtingos ir kelti stresą, o tai neretai pastumia buvusius kalinius atgal į nusikalstamą kelią. Virtualioji realybė leidžia šias situacijas saugiai „repetuoti“, kol jos tampa pažįstamos ir nebekelia tokio nerimo.
Po kiekvienos VR sesijos su dalyviais kalbasi savanoriai – jie padeda apdoroti emocijas ir prisiminimus, iškilusius virtualios patirties metu. Pasak kalėjimo direktoriaus pavaduotojo Bailey O’Brian, toks metodas „skatina gijimą, asmeninį augimą ir teigiamai keičia atmosferą pačiame kalėjime“.
„Vilties mašina“: emocinis proveržis per VR
Už šią iniciatyvą atsakinga „Creative Acts“ įkūrėja Sabra Williams VR įrangą vadina „vilties mašina“. Jos teigimu, daugelis žmonių, nusiėmę VR akinius, pravirksta – juos sujaudina vietos ir galimybės, kurių jie niekada nemanė patirsiantys. Tai ne tik trumpa virtuali kelionė, bet ir galingas emocinis sukrėtimas, leidžiantis iš naujo patikėti, kad gyvenimas gali būti kitoks.
Ekspertai pabrėžia technologijų svarbą resocializacijoje. Remiantis Kalifornijos kalėjimų ir resocializacijos departamento duomenimis, VR programa per metus sumažino drausminių incidentų skaičių net 96 procentais. Tai rodo, kad tokios iniciatyvos veikia ne tik individualiu, bet ir visos kalėjimo bendruomenės lygmeniu.
Rutgers-Newark baudžiamosios justicijos mokyklos atstovė Nancy La Vigne pažymi, kad VR leidžia kaliniams treniruoti socialines situacijas – pavyzdžiui, naudotis viešuoju transportu ar bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Tuo pat metu Amerikos psichologų asociacijos tyrimai rodo, jog ramios vizualizacijos, ypač gamtos peizažai, padeda mažinti stresą ir agresiją, o tai ypač svarbu uždarose, įtemptose įkalinimo įstaigų sąlygose.
Kaip veikia VR programa kalėjimuose?
Projektui naudojama 100 VR rinkinių „Oculus“, kuriuos skyrė bendrovė „Meta“. Programa skirta tiek bendrai kalinių populiacijai, tiek tiems, kurie laikomi izoliacijoje, taip pat nepilnamečiams pažeidėjams.
Šiuo metu iniciatyva vykdoma keturiuose Kalifornijos kalėjimuose, tris kartus per metus. Valdžia planuoja programą išplėsti visoje valstijoje, o vėliau – ir kituose JAV kalėjimuose.
VR suteikia kaliniams realią galimybę pasiruošti gyvenimui už grotų: jie įgyja praktinių įgūdžių, mokosi tvarkytis su stresu, ugdo psichologinį atsparumą. Tokiu būdu resocializacija tampa veiksmingesnė ir saugesnė – tiek patiems dalyviams, tiek visuomenei, į kurią jie sugrįš.
